Nėra ko slėpti - toks miesto tarybos daugumos patvirtintas projektas palankus dabartinei monopolininkei „Icor“ grupei, tai pačiai, kuriai FNTT pareigūnai pateikė įtarimus baudžiamosiose bylose dėl šilumos ir biokuro machinacijų.
Painūs šilumos klystkeliai
Tarsi perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo žinia, kad Vilniuje krenta šilumos kaina, tiesa, nuo gegužės 1 d., kai šildymo sezonas seniai jau bus pasibaigęs.
Spaudos pranešime neužmirštama paminėti, kad dėl visko kalti konservatoriai. Kalti nes neleido iki 2023 metų pratęsti šilumos tinklų sutarties su gerąja „Vilniaus energija“, kalti, kad neleido pereiti prie su „Icor“ siejamo „Bionovus“ tiekiamo biokuro. Taigi kai šitaip kenkiama daugumos planams, neliko nieko kito, kaip statyti biokuro katilą už milijonus ir taip amžiams suriški Vilnių su teisėsaugai žinoma įmone „Icor“.
„BaltPool“ biržoje biokuro kaina yra žemiausia per visą biržos istoriją - tik 513 Lt/tne, tačiau vilniečiams tiekiamai šilumai pagaminti yra skaičiuojama, kad biokuro kaina yra 728 Lt/tne. Taigi kažkam nuo kiekvienos sudegintos tonos biokuro lieka 215 litų, o žinant, kad Vilniuje biokuro sudeginama keliasdešimt tūkstančių tonų, tai jau milijonai. Tai daroma visiškai legaliai, laikantis Kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimo metodikos.
Kas kontroliuos VKEKK kontrolierius?
VKEKK internetiniame tinklapyje yra įsivėlusi klaida, galbūt sąmoninga. Nurodoma, kad „Vilniaus energijoje“ biokuru kūrenamų katilinių galia tėra 65 MW, kai faktiškai „Vilniaus energija“ turi tris biokuru kūrenamus katilus, kurių suminė galia yra 81 MW.
Nėra labai sunku suprasti, kad tie 16 MW pasimetę kažkur Valstybinės kainų ir energetiko kontrolės komisijos stalčiuose, vartotojams kainuoja tiek pat, lyg jie būtų kūrenami dujomis. Per metus skirtumas sudaro milijoną. Kyla pagrįstas klausimas kodėl VKEKK nuo 2011 metų nesugeba ištaisyti šios klaidos ir vis skaičiuoja viršpelnius „Vilniaus energijai“? Ar gal tiesiog gera lengva ranka dalyti vilniečių pinigus?
Ne veltui Prezidentė savo metinėje kalboje pažymėjo, kad „šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose“, tačiau matyt institucijų, kuriuose veikia šie statytiniai sąrašą reikėtų praplėsti.
„Gazprom“ precedentas
FNTT įtaria, kad su „Icor“ siejamas verslas neteisėtai pelnėsi net iš prekybos dujomis, o kiek buvo pelnomasi iš prekybos biokuru, kurį teikė „Bionovus“ bendrovė, dar neaišku. Tik akivaizdu, kad „Bionovus“, kitaip nei „Vilniaus energijai“, jokie pelno ribojimai nėra taikomi, tad galima lengvai lobti.
Lietuva jau ilgokai bylinėjasi Tarptautiniame Stokholmo arbitraže su „Gazprom“ dėl neteisingos Lietuvai taikomos dujų kainos ir pateikė 5 mlrd. dolerių ieškinį. Lietuvos piliečiams sukurtas puikus precedentas.
Dabar kiekvienas vilnietis gali pasiskaičiuoti, kiek per tuos rubikoninio-icorinio klano šeimininkavimo Vilniaus šilumos ūkyje metus patyrė ir patiria tiesioginės materialinės žalos ir tos žalos atlyginimo reikalauti iš kaltininkų. Matyt, ne vienai šeimai tie permokėti už šilumą pinigai labai praverstų.
O politinė atsakomybė už visus tuos permokėjimus tenka Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir jo bendražygiams socialdemokratams, kurie ne tik toliau remia „Icor“ siautėjimą Vilniaus šilumos tinkluose, bet dar ir padeda įsitvirtinti atliekų bei pastatų administravimo srityse.