V. Urbonavičius. Elektrinę į metalo laužą – 100 darbuotojų į gatvę

Tėvynės Sąjungos frakcija Vilniuje sutiko atsiimti iš darbotvarkės rezoliucijos projektą, kuriame buvo planuojama kreiptis į teismą ir Europos Komisiją, po to, kai energetiko ministras Rokas Masiulis pažadėjo, kad valstybė sudarys sąlygas tęsti veiklą Vilniaus trečiajai termofikacinei elektrinei (TE3).

1983 m. atidaryta Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė – trečioji pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje. Už ją galingesnės – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Ši elektrinė prie Gariūnų gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Vyriausybei panaikinus iš VIAP fondo remiamas elektros gamybos kvotas, elektrinė buvo uždaryta.

Energetikos ministro R. Masiulio pageidavimas viešojoje erdvėje „nedemonstruoti agresijos“ buvo išpildytas, tačiau jau antra laukimo savaitė kaip nėra jokių sprendimų. Ramu! Kaip ir buvo galima tikėtis, ties TE3 problema nė nekrustelta. Tuomet vėl kyla klausimai. Gal ponas ministras specialiai laukia kol problemos neliks savaime? Dėl valstybės politikų žalingos veiklos (Vyriausybės nutarimu elektros gamybos rezervo užtikrinimą skyrus valstybės valdomai Lietuvos energijos gamybai), o po to – sąmoningo neveikimo (tik maitinant termofikacinėse elektrinėse dirbančius energetikus nieko vertais pažadais), darbą jau prarado per šimtą darbuotojų, o šiuo metu apie 40 mln. eurų vertės turtas (TE3) bus „pervertintas“ metalo laužo verte?

Drąsiai galėsime sakyti, kad šiandieninei Vyriausybei ir jos energetikos ministrui atrodo visiškai normalu, jog valstybėje investuojama į potencialų metalo laužą. Taip jau yra, nes Vilniaus TE3 nuomininkai, pagal investicijų planą, į šią elektrinę yra investavę 23 mln. eurų. Ir iš kur žinoti, žmogau, kada kokia Vyriausybė kokias technologijas nuspręs numarinti?

Ministre R. Masiuli, leiskite sutrikdyti Jūsų ramybę, ir paprašyti bent šiek tiek pajudėti, kad pagaliau būtų išspręstas Vilniaus TE3 likimas, kol dar yra ką spręsti: kol specialistai neišsivaikščiojo per toli, kol įrengimus dar galima užkurti. Po metų TE3 tikrai nebegamins nei šilumos, nei elektros! Elektrinės valdymo sistema neturi analogų. Nėra nei treniruoklio, nei bandomosios programos. Sistemą moka valdyti tiktai keliolika žmonių. Daugiau jų nėra. Jeigu klausimas toliau bus nesprendžiamas, vėliau elektrinės nebebus kam atgaivinti.

Tuomet liks vienintelis klausimas – kas prisiims atsakomybę už tai, kad ministro R. Masiulio prašymu – ramiai, „be agresijos“, buvo numarinta veikianti elektrinė? Ko gero, ne ramybės pageidavęs ministras, nes jo paties šiose pareigose jau nebebus.