Tačiau po neva gražiais ir teisingais ministro norais greičiausiai slepiasi visai kiti siekiai. Ar nebus ministras anksčiau laiko atidaręs rinkimų sezono?
Pretekstą sukelti triukšmą lygioje vietoje vidaus reikalų ministras rado po to, kai Seimo pirmininkė L. Graužinienė šią savaitę įregistravo Vadovybės apsaugos departamento (VAD) įstatymo pataisą, kad VAD vadovą į pareigas penkerių metų kadencijai skirtų prezidentas Seimo pirmininko pritarimu ir premjero teikimu.
Seimo pirmininkės teigimu, tai ne vien jos, tai - bendras valstybės vadovų, Prezidentės ir Premjero pasiūlymas.
Visi pasiūlymai gali būti diskutuojami, tačiau viešas aukščiausių valstybės vadovų veiksmų prilyginimas cinizmui iš vidaus reikalų ministro lūpų ko gero yra per daug.
Šiuo metu VAD direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Suprantama, kodėl ministrui aukščiausių šalies pareigūnų sumanymas nepatinka – juk jis neteks dalies savo galių, tačiau nesuprantama, kaip gali ministras sau leisti pradėti viešą puolimą prieš valstybės vadovus. Ypač turint omenyje, kad kalbame apie Vidaus reikalų ministeriją, kurios žinioje yra pagrindinės šalies jėgos struktūros. Vienintelis atsakymas – artėjantys Seimo rinkimai. Panašu, kad S. Skvernelis nusiteikęs juose rimtai sudalyvauti.
Ministras, kaip ir kiti piliečiai, turi teisę išsakyti savo nuomonę vienais ar kitais klausimais, bet jis turėtų žinoti, kad jo pareigos jį apriboja tą nuomonę išsakyti kitomis priemonėmis. Šių nerašytų ministro ir politikos taisyklių, panašu, kad S. Skvernelis dar nespėjo išmokti. Vietoj to, kad teiktų kontrargumentus ar alternatyvius pasiūlymus, kalbėtųsi su Premjeru, su savo frakcija ar pačia Seimo pirmininke ministras pasirenka viešo puolimo kelią ir viešai kaltina siūlymo autorius valstybės vadovus.
Nuostabą kelia tai, kad S. Skvernelis būdamas atsakingas už 18 000 VRM pareigūnų, reiškia nepasitenkinimą dėl VAD įstatymo, bet pamiršta, kad nepadarė visko, kad Seime būtų priimtos Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisas, kurios pagaliau būtų leidusios pagaliau padidinti pareigūnams atlyginimus.
Pareigūnai atlyginimų pakėlimų laukia labai ilgai ir kiekvienas ministras jiems tai žadėjo, bet kai ateina eilė šiuos pažadus vykdyti – kažkas užstringa.
Rengiant Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisas aktyviai prisidėjo Darbo partija ir kitos koalicijos partnerės, tikrai aktyviai dirbo ir pats ministras, bet paskutiniame etape viskas žlugo. Politinė valia ir supratimas kam ir kodėl to reikia tikrai buvo, tačiau galiausiai pritrūko pačio ministro ir ji delegavusios partijos kai kurių seimo narių išminties ir supratimo.
S. Skvernelį į ministrus delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūno Petro Gražulio ir Generalinio policijos komisaro dėka, paskutinę akimirką pradėjus siūlyti nerealius pakeitimus, Seimas apsisprendė pataisų kol kas nepriimti. Panašu, kad S. Skvernelis nespėjo atlikti savo namų darbų arba atliko juos netinkamai – jo, kaip politiko ir ministro darbas buvo suderinti tokius klausimus iš anksto ir numatyti, kad bent jau iš artimiausios jo politinės aplinkos nebebūtų trukdžių pataisas priimti. Tai nebuvo padaryta.
Galbūt todėl ministras dabar ir kelia bangas lygioje vietoje, supratęs savo žingsnių rezultatus. Vietoj to, kad prisiimtų atsakomybę ir iš naujo su visa energija pultų taisyti ir derinti naujus siūlymus, jis ieško būdų, kaip nukreipti nuo to dėmesį.
Galbūt S. Skvernelis ketina kituose Seimo rinkimuose tapti Parlamento nariu kurios nors partijos sąrašuose? Niekas to nedraudžia, bet tokie siekiai neturėtų trukdyti atlikti ministro pareigas ar suteikti teisę viešai pulti valstybės ir jį delegavusios koalicijos lyderius, nes tai paprasčiausiai politiškai nekorektiška.
Kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį retoriškai klausdamas ar tikrai jis nori anksčiau laiko pradėti politinius žaidimus ir rizikuoti dar kartą nepasiekti to, kad visiems pareigūnams būtų pagaliau padidintos algos? Viliuosi, kad ministras supras, kad į šį aukštą postą jį delegavo valstybės vadovai ir valdančioji koalicija, todėl pigių politinių žaidimų žaisti nederėtų.
Rinkimai, ministre, niekur nepabėgs - tikrai spėsite juose sudalyvauti, o jeigu jau taip nekantru – atsistatydinkite ir turėsite visišką laisvę organizuoti rinkimų kampaniją.