Esate vilnietis ir negavote vietos savo vaikui darželyje? Ką gi, patys kalti, kad per mažai uždirbat ir negalit sau leisti privataus darželio. Štai tiems, kurie gali - mes padėsime, o jums ne. Būtent tokią žinutę siunčia Vilniaus savivaldybė visiems sostinės tėvams.
Privatus darželis su vaiko maitinimu Vilniuje kas mėnesį kainuoja apie 350 eurų, todėl tokia savivaldybės kompensacija sprendžia tik gana dideles pajamas turinčių vilniečių problemas. Akivaizdu, kad ne visi turės galimybę primokėti tuos trūkstamus 250 eurų, vadinasi, mažiau uždirbantieji paliekami tvarkytis patys, be jokios pagalbos.
Šiuo metu Vilniaus mieste yra 80 privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, jas lanko apie 2,5 tūkst. vaikų. Jeigu Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas nebus pakeistas, naujoji tvarka, kai bus kompensuojama 100 eurų tėvų mokamo mėnesinio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai sudarė ugdymo sutartį su privačiu darželiu, įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1-osios. Skaičiuojama, kad per metus kompensacijoms prireiks iki 6 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad „įstatymui, teismui, kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Socialinis teisingumas ir lygiateisiškumas reiškia priimti tokius sprendimus, kurie neišskiria atskirų asmenų ar jų grupių. Kodėl kompensacijas gaus tik tie, kurie ir taip gali sau leisti vaiką vesti į privatų darželį? Kuo prastesni ir kuo nusikalto tėvai, kurie turi vietą valstybiniuose darželiuose?
Kompensacijos turėtų būti be išimties suteiktos visiems darželius lankantiems – tėvų būtų reikalas ką su jais daryti: samdyti auklę, likti valstybiniame darželyje ar pereiti į privatų. Tai būtų visuotinis problemos sprendimas, daug didesnę laisvę manevruoti suteikiantis visiems tėvams - ne tik daugiausiai uždirbantiems. Tai būtų dar brangesnis sprendimas, bet jis būtų teisingas.
Suprantama, kad ištekliai kaip ir visur riboti, savivaldybė tuomet turėtų galvoti apie mažiausias pajamas gaunančius tėvus – tai irgi būtų teisinga. Man nesuvokiama, kodėl savivaldybė elgiasi visiškai priešingai.
Mero R. Šimašiaus kalbos apie mistinę 4 žingsnių programą yra teorija grįstos svajonės, o ne realus problemos sprendimas. Jeigu jau savivaldybė atrado 6 mln. eurų skirti daugiausiai uždirbantiems, geriau jau tuos pinigus kuo greičiau investuotų į turimą savivaldybes nekilnojamą turtą, kurias galima paversti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tai būtų pigiau ir greičiau negu statyti naujus darželius.
Pasistengus jau ateinančią žiemą ar pavasarį galėtų būti daug naujų vietų įvairias pajamas gaunantiems tėvų vaikams. Gaila, kad vietoj per rinkimus žadėtų realių darbų ir atsakomybės prisiėmimo šiandien tenka stebėti visiškai priešingą vaizdą.
Gerbiamas mere, Remigijau Šimašiau, nepamirškite, kad Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje, gyvena ne vien turtingi žmonės.