Nors iš pažiūros šis argumentas atrodo gana logiškas, turint galvoje, kad nemaža dalis JAV skalūnų dujų kompanijų stabdo savo veiklą tiek Europoje, tiek JAV, naftos kainų kritimas neturėtų būti pagrindas atidėti konkursą dėl kelių priežasčių.
Iškastinio kuro – tiek naftos, tiek dujų – ištekliai yra riboti, todėl dabartinės kainų žemumos yra laikinas dalykas ir tik laiko klausimas, kada jos pradės vėl kilti.
Lietuvai paskelbus konkursą iki galutinio sprendimo dėl jo nugalėtojo paskelbimo praeis bemaž 300 dienų. Atsižvelgiant į lenkų patirtį, skalūnų dujų konkursą laimėjusi bendrovė geriausiu atveju komercinę gavybą pradėtų po 5-7 metų. Naftos kaina nuo 2014 metų rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų sausio (t. y. per pusmetį) nukrito beveik dvigubai. Kiek kainuos nafta ir dujos po 5-7 absoliučiai niekas negali pasakyti, tad argumentas dėl mažos kainos netenka prasmės.
Galų gale, skalūnų dujų gavybos technologijos pasižymi tuo, jog esant nestabiliai naftos ar dujų kainai galima lengvai stabdyti, o vėliau taip pat lengvai atnaujinti. Kalbant dar paprasčiau: užsukai kraniuką ir lauki geresnių laikų.
Kai kurių politikų išsakytas argumentas, kad nėra susidomėjimo konkursu iš potencialių investuotojų, yra ne kontrargumentas skalūnų konkurso skelbimui, o pavyzdys, kad valstybės institucijos nepakankamai dirba pritraukdamos įmones. Norint sėkmingai vykdyti konkursą būtinas valdžios institucijų vieningumas, siekiant įgyvendinti šį strateginės reikšmės valstybinį projektą.
Dabartinės geopolitinės situacijos kontekste Lietuvai ypač svarbu žinoti, kiek ir kokie naftos ir dujų rezervai glūdi jos žemės gelmėse. Net jeigu pasitvirtintų, jog komercinė gavyba šiuo metu ekonomiškai neperspektyvi, ateityje, sparčiai tobulėjant išteklių gavybos technologijoms ir senkant iškastinio kuro ištekliams, žinios apie vietinius naftos ir dujų resursus pagerintų pozicijas derintis dėl geresnės šių išteklių kainos su užsienio kompanijomis – ypač Rusijos „Gazprom“.
Kiekviena tiesioginė darbo vieta skalūnų dujų pramonėje aplink save sukuria papildomas tris vietas paslaugų ir klientų aptarnavimo srityse. Tai suteikia papildomas galimybes verslo plėtrai šiuo metu stipriai nuo didmiesčių atsiliekančiuose Lietuvos regionuose.
Gyventojai, kuriuos tiesiogiai palies skalūnų dujų žvalgybos klausimas, pajus tiesioginę finansinę naudą. Vietinės bendruomenės, išnuomodamas ar parduodamos nenaudojamus žemės plotus skalūnų dujų gavybą atliekančioms įmonėms, gali uždirbti ne vieną tūkstantį eurų.
Galiausiai, skalūnų dujų įmonės, įgyvendindamos socialinės atsakomybės politikos tikslus, rūpinasi vietiniais keliais, plėtoja vietinę infrastruktūrą, bei prisideda prie sąlygų mokymo ir gydymo įstaigose gerinimo.
Tradicinis ir jau nuvalkiotas argumentas dėl potencialiai skalūnų dujų pramonėje naudojamo hidraulinio ardymo techninio vandens keliamos grėsmės gamtai ir geriamam vandeniui taip pat yra nepagrįstas. Techninio vandens sudėtį sudaro 90% vandens, 9,5% smėlio ir 0,5% chemikalų, kurie yra naudojami kosmetikos pramonėje, farmacijoje ir kitose srityse. Be to, Lietuvos geologinės sąlygos gamtosauginiu požiūriu yra ypatingai geros. Darant gręžinį į 2-3 km gylį, yra pereinama per du skysčiams nepralaidžius molio sluoksnius ir vieną anhidritų sluoksnį. Turint galvoje, kad gruntinis vanduo slūgso kelių šimtų metrų gylyje, nuogąstavimai, esą hidraulinio ardymo metu naudojamo techninio vandens sudėtyje, esantys tie 0,5% nežalingų chemikalų, staiga įsiverš ir užterš geriamą vandenį, yra visiškai neturintys pagrindo.
Palyginimui, ES „senbuvės“ Belgijos pavyzdį, kur toksinės ir žmogaus sveikatai ypatingai pavojingos atliekos, gabenamos iš vietinių branduolinių jėgainių, yra laidojamos 200-300 metrų gylyje ir per visą laiką nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, kuris būtų vienaip ar kitaip pakenkęs gamtai ar vietiniams gyventojams.
Kaip karštą bulvę mėtant skalūnų klausimą atskleidžia viena esminių Lietuvos valstybės problemų – baimė bandyti suklestėti ir pasirinkimas plaukti pasroviui. Lietuvos, kaip mažos valstybės, privalumas turi būti lankstumas ir gebėjimas pasinaudoti technologinių pokyčių teikiama nauda. Užuot tai darę, mes dažnai būname inertiški ir renkamės išsigandusio ar įbauginto stebėtojo vaidmenį. Skalūnų dujų klausimas – tai tik dar viena šios problemos iliustracija.