TS-LKD prestižui turėtų kenkti gal netyčia, bet įkyriai kalama būtent kreiva vinis apie „atsisakymą koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Rinkimų nelaimėjusioje peikiamoje partijoje, tiksliau, jos prezidiume, vėlgi rodomas „nuomonių išsiskyrimas dėl koalicijos su valstiečiais žaliaisiais“.
Nejau? Teisingai nušviečiant, jei autoriams tai rūpėtų, čia nuomonės neišsiskyrė. Jos išsiskyrė dėl koalicijos su valstiečiais ir socdemais vienoje kupetoje. Tokia buvo kategoriška R. Karbauskio (anaiptol ne S. Skvernelio) linija. Visi kupeton, o „mūs kolūkio pirmininkas vidury ratelio“ ir parlamentas be opozicijos. Vienų liberalų tam nepakaktų.
Demokratijai sveikiau, kai yra opozicija. Tąsyk ne „liaudies“ demokratija, ne vaivorykštė su vyraujančia raudona juosta, ne dabartinė Rusija ar Vidurinė Azija.
Todėl TS-LKD įgalioti žmonės konsultacijose su neįgaliotais nevalstiečiais (S. Skvernelis, P. Urbšys) siūlė šių vadovams pasirinkti koalicinę kryptį laimėtojų teise: ar kairiau, ar dešiniau.
Rinkėjams buvo žadėta permainos. Laimėtojai pasirinko kairiau, pasikvietė socdemus, ir tie savo ruožtu pasirinko glaustis prie valstiečių. Trečiasis rinkimų ratas, ir tiek žinių. Mažiau emocijų.
Tėvynės sąjungai palikta svarbi parlamentinės opozicijos funkcija, kažkur ten ir liberalai. Kas dabar?
Kol kažkas rašo atostogaujančiam būsimam premjerui būsimosios Vyriausybės programą – jei neprilenks tiesiog socdemų į kokį valstietišką tarybinį socializmą, – berods, galima būtų jau ir aprimti, susitelkti konstruktyviam parlamentiniam darbui. Apsidairyti kabinetuose, susidėstyti popierius ir mintis.
Nebūtinos intrigos, kaip čia dar kam nors erdvėse pakenkus, paardžius, paskaldžius. Šaliai ir visuomenei to tikrai nereikia.