Ir prisipažino: tai padarė pirmą kartą. Iki tol niekuomet nėra balsavusi. Jokiuose rinkimuose. V. Matačiūnaitei – 27-eri. Tad teoriškai balsuoti ji jau galėjo daug kartų iki tol. Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldos rinkimuose.
Savaime suprantama, balsuoti ar ne – žmogaus apsisprendimo reikalas. Kaip sakoma, neinantys į rinkimus irgi išreiškia savo poziciją. Kuri bet kokiu atveju gerbtina. Visgi, dar labiau gerbiu Viliją dėl to, kad šįkart ji ėmė ir atidavė savo balsą.
Vien jau dėl to, kad tai – aiškus signalas. Visiems gausiems V. Matačiūnaitės gerbėjams, o svarbiausia – jaunimui. Juk būtent jaunų žmonių aktyvumo rinkimuose bene labiausiai ir pasigendame.
Neabejoju, kad Jums, kaip ir man, teko ne kartą kalbėtis su žmonėmis ir išgirsti maždaug tokią frazę: „Na va, vėl išsirinko ne tuos.“ Arba kad išrinko išvis kažkokius nenaudėlius. Artistus. Ufonautus ar dar blogesnius. O kai paklausi, už ką pats balsavai, žmogus numoja ranka: „Baik tu, aš tai nebalsavau ir nebalsuosiu.“
Tokio požiūrio nesupratau ir nesuprasiu. Jei jau nebalsavai, tai, manau, neturi teisės reikšti jokių pretenzijų. Už tave balsavo ir nusprendė kiti. Tų kitų apsisprendimas, aišku, gali netikti bei nepatikti, bet priekaištams čia – ne vieta. Nes tavo balsas – kaip ir kitų „niekada nebalsuojančių“ – nebuvo ir nebus skaičiuojamas. Taškas.
Yra valstybių, kur balsavimas vienokia ar kitokia forma yra privalomas. Kur nedalyvavusieji rinkimuose netenka teisės į vienokias ar kitokias lengvatas, paskatinimus ir pan. Nemanau, kad tokiu keliu turėtume eiti ir Lietuvoje. Tačiau tikrai turime stengtis įtikinti žmones, kad dalyvauti rinkimuose verta. Vien jau dėl to, kad priešingu atveju jie atiduoda teisę išrinkti kitiems.
Todėl labai sveikintinos tokios iniciatyvos kaip „Mokiniai renka Europos Parlamentą“, „Žinau, ką renku“ ir panašios. Man regis, jog jų gimsta vis daugiau. Smagiausia dėl to, kad dauguma orientuotos būtent į jaunus žmones. Tai tikrai teikia vilčių, jog ateityje balsuojančiųjų bus kur kas daugiau.
Kritikams, blogai nusiteikusiesiems, ne ta koja iš lovos išlipusiesiems, ant viso pasaulio supykusiesiems ir tiems, kurie aistringai nemėgsta manęs ar partijos, kuriai atstovauju, iš karto atsakau: nei šiuo, nei kitais savo tekstais neraginu balsuoti nei už konkretų asmenį, nei už kurią nors politinę jėgą. Tenoriu pasidžiaugti V. Matačiūnaitės sprendimu ir paraginti sekti jos pavyzdžiu. Pradėti balsuoti niekad ne per vėlu. Už tą politiką, kurį mėgstate ar bent pakenčiate, už tą partiją, kurios idėjoms pritariate ar kurią bent pakenčiate.
Kad paskui vėlei nereikėtų pykti ir sakyti, jog blogiau būti jau nebegali.
P. S. Linkiu V. Matačiūnaitei kuo geriausios sėkmės „Eurovizijoje“. Kad ji pateks į finalą – nė kiek neabejoju. Manau, kad kops dar aukščiau.