Vasarą sostinės tarybai paskelbus paskolų restruktūrizavimo konkursus, pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad nėra nei vieno banko, kuris ryžtųsi prisiimti riziką dar kartą skolinant Vilniaus miesto savivaldybei. Bankų pasiųsta žinia labai aiški – Vilniaus miesto mero vykdoma finansų politika yra nepatikima ir neperspektyvi. Tuo tarpu savivaldybei tai gali reikšti areštuotas sąskaitas ir ilgai pranašautą nemokumo paskelbimą.
Apie grėsmingai prastėjančią situaciją pirmieji šį rudenį paskelbė Vilniaus viešojo transporto įmonės darbuotojai, negaunantys atlyginimų nuo vasaros. Padėtis įmonėje tokia pat prasta, kaip ir savivaldybėje – skolos viršija 110 mln. litų. Vertėtų priminti, kad vienas iš pirmųjų A.Zuoko koalicijos darbų sostinės taryboje buvo būtent Vilniaus troleibusų ir autobusų parkų sujungimas į vieną įmonę. Dar po metų, keleivių patogumo sąskaita, buvo įgyvendinta viešojo transporto sistemos reforma, iš rinkos pašalinant privačius vėžėjus. Tai turėjo optimizuoti išlaidas, mažinti nuostolius ir padėti kitaip efektyvinti viešojo transporto paslaugų sektorių. Rezultatai pasirodė priešingi, o paprasti įmonės darbuotojai grasina streiku, dėl ko pirmą kartą istorijoje Vilniuje gali būti visiškai sustabdytas viešasis transportas.
Savivaldybę skandina didelės skolos ir kitiems ūkio subjektams už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Neapmokėtų sąskaitų likučiai vien už 2013 m. siekia dešimtis milijonų, pavyzdžiui, už švietimo įstaigų šildymą - 33 mln. litų, už miesto valymą ir gatvių tvarkymą – 28 mln. litų, lengvatinių bilietų kompensavimą – 26 mln. litų. Ir nors daugelis tokių kreditorių yra savivaldybei priklausančios įmonės, tačiau pastarųjų galimybės išgyventi tokiomis sąlygomis irgi yra ribotos. Todėl siekiant bent šiek tiek sumažinti tokiems ūkio subjektams skolas, susidariusias iki šių metų pradžios, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė dar vieną paskolos konkursą (šį kartą 167 mln. litų vertės), nors tikėjimas, kad atsiras norinčių skolinti yra minimalus.
Neturėdamas lėšų apmokėti einamąsias sąskaitas už miestui svarbių sričių aptarnavimą, A.Zuokas visada pinigų randa savo „žaisliukams“. Štai Konkurencijos tarybos nelegalia paskelbtai taksi įmonei „Vilnius veža“ šių metų rudenį buvo paskirta 300 tūks. litų vaikiškų kėdučių automobiliuose įrengimui. Nors skirti pinigai sąlyginai nėra dideli, tačiau keisčiausia, kad įmonės vadovas, A.Zuoko bendrapartietis ir bičiulis B.Baltusis, prašė net 50 tūks. litų mažesnės sumos negu buvo paskirta.
Milijonai stabiliai plaukia ir milžiniškus nuostolius generuojančiai avialinijų kompanijai „Air Lituanica“, kuriai tam, kad neprarasti oro vežėjo licencijos per vieną mėnesį reikia apie 2 mln. litų dotacijų. Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį šio „žaisliuko“ išgyvenimui savivaldybei ir jos įmonėms reikia sukrapštyti bent kelis milijonus.
Dar keisčiau atrodo A.Zuoko planai už 42 mln. litų bet kokiomis sąlygomis pirkti buvusius profsąjungų rūmus ant Tauro kalno iš ofšorinėse Kipro įmonėse besislepiančių asmenų. Nors Tautos namų projekto įgyvendinimas vietoj sovietinio pastato vaizdingoje Vilniaus vietoje savaime yra teisingas, tačiau šio projekto vertė, iš viso siekianti iki 300 mln. litų, akivaizdžiai yra neįveikiama dabartiniams Vilniaus miesto finansiniams pajėgumams.
Neturėdamas saiko jausmo, ilgą laiką A.Zuokas vienintele Vilniaus finansinių problemų priežastimi įvardijo nepakankamą GPM dalį, skiriama Vilniaus miesto biudžetui. Tačiau šiems metams padidinus šio mokesčio dalį Vilniui nuo 42 proc. iki 48 proc. arba, kitaip tariant, skyrus papildomus 100 mln. litų, jokio teigiamo postūmio nebuvo sulaukta. Priešingai – papildomi pinigai buvo tiesiog išleisti naujiems investiciniams projektas, o biudžeto deficitas, miesto skola toliau auga.
Todėl labai tikėtina, kad būtent A.Zuoko spalvoti ir blizgūs išlaidavimo įpročiai lėmė, kad finansų institucijos visiškai nebetiki Vilniaus miesto savivaldybės galimybėmis racionaliai ir atsakingai elgtis su finansiniais ištekliais, stabilizuoti savo finansinę padėtį ir to pasėkoje daugiau pinigų nebeskolina.
Kol dar galutinė vinis į Vilniaus nemokumo karstą nėra įkalta, gal būtų pats laikas nustoti kaltinti kažką kitą dėl sostinės finansinių bėdų ar reikalauti papildomų milijonų iš valstybės biudžeto, o pagaliau imtis įgyvendinti tai, ką ne kartą nurodė viešųjų finansų ekspertai, t.y. įteisinti savivaldybės fiskalinės drausmės imperatyvumą, įdiegti centralizuotą ir vieningą finansų valdymo ir apskaitos sistemą, atskleisti tikrąsias savivaldybės ir jos įmonių skolas, pritraukti daugiau privataus kapitalo, įgyvendinant svarbiausias miestui deleguotas funkcijas, galiausiai atlikti savivaldybės įmonių veiklos optimizavimą. Tai neišgelbės Vilniaus nuo visų problemų, tačiau leis potencialiems kreditoriams įrodyti, kad Vilnius ir jo finansai valdomi skaidriai, profesionaliai ir dėl to Vilniumi vėl galima pasitikėti.