Nuo vasario 23 -osios, kurią rusų armija mini kaip savo gimtadienį, Rusijos mobiliojo ryšio operatoriai klientams siūlo nemokamą paslaugą. Pageidaujantieji vietoje įprastų telefono signalų galės rinktis II pasaulinio karo dainas. Tokias, kaip „Šventasis karas“( „Sviaščennaja vojna“) su labai iškalbingu tekstu: „pakilk, didi šalie, pakilk į mirtiną mūšį su tamsiąja fašizmo jėga, su prakeiktąja orda...“
Karingi telefono signalai oficialiai skirti paminėti SSRS pergalės II pasauliniame kare 70 metų sukakčiai, bet šių dienų karo prieš Ukrainą ir nuolatinių Rusijos grasinimų, provokacijų bei teroro aktų kontekste šis kvietimas stoti „į lemtingą mirtiną mūšį“ skamba šiurpokai.
Apie šias Kremliaus propagandinės „mobilizacijos“ formas perskaičiau, vos pasibaigus 14-ajai Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) Žiemos sesijai, kuri vyko Vienoje vasario 19 -20 dienomis. Jos metu valstybių narių parlamentarams Rusijos atstovai pademonstravo visą savo tautinės „melo diplomatijos“ paletę: pradėję sesiją įžūlia politine provokacija, kurią pateikė burkuojančių taikos balandžių balsais, jie lyg niekur nieko dvi dienas tvirtino, neva Rusija nuo amžių esanti taiki valstybė par excellence.
Latvijos delegacijos vadovas Nuolatinio komiteto posėdyje viešai prisipažino, jog po kai kurių Rusijos atstovų pasisakymų jam buvo „sunku rasti žodžių“.
***
Dar sesijos išvakarėse, vasario 18 dieną, buvau pakviesta į neeilinį ESBO PA Biuro posėdį. Mat, Rusijos delegacija pareikalavo, kad Asamblėja suteiktų mandatą taip vadinamai Krymo atstovei Olgai Kovitidi. Ukrainos delegacija, dar vasario pradžioje sužinojusi apie tokį Rusijos žingsnį, atsiuntė Asamblėjos sekretoriatui Kopenhagoje protesto laišką, o sekretoriatas, savo ruožtu, paprašė Kredencialų komisijos parengti šiuo klausimu išvadą. Biuro nariams pateikta svarstyti išvada buvo parašyta aiškia ir nešališka teisine kalba, o jos esmė labai paprasta: reikalavimas suteikti mandatą okupuotos ir aneksuotos teritorijos atstovei paneigia esminius Helsinkio Baigiamojo Akto ir bazinius tarptautinės teisės principus, be to, sukuria pavojingą precedentą, todėl yra nepriimtinas.
Į posėdį pakviesti Rusijos atstovai virkavo, neva tokia išvada paneigia Krymo gyventojų galimybę „būti atstovaujamiems“ ESBO. Matydami, jog Biure nepavyks pasiekti tikslo, jie siūlė atidėti sprendimą iki vasaros sesijos Helsinkyje. Pastarasis siūlymas buvo dar viena provokacija, mat, šią vasarą sukanka 40 metų nuo Helsinkio Baigiamojo akto pasirašymo. Atidėjęs sprendimą, ESBO PA Biuras sukompromituotų save ir visą Asamblėją bent pusmečiui.
Pasiūliau Rusijos atstovams nemanyti, jog prieš juos sėdi bailiai. Taip pat paprašiau, kad sprendimas būtų priimtas balsuojant - idant niekas nesuabejotų jo legitimumu. Tai, jog Biuras vienbalsiai atmetė neteisėtas Rusijos pretenzijas, labai sustiprino jo autoritetą Asamblėjos parlamentarų akyse.
***
Būtų klaidinga manyti jog Kremliaus klapčiukus galėjo sugluminti ar juoba sugėdinti vieningas ESBO kolegų nepritarimas jų veiksmams. Priešingai: jie ir toliau neraudonuodami „lošė kvailį“, naudodami seną, giliai per šimtmečius įsišaknijusią Kremliaus taktiką. Parlamentarai buvo priversti klausytis istorijų apie tai, jog motinėlė Rusija per visą savo istoriją nėra nieko užpuolusi – ji visada tiktai gynėsi. Jog jokios Rusijos armijos nėra Rytų Ukrainoje, o konfliktas yra Ukrainos vidaus problema, na, o jei šioks toks karas ir vyksta, tai todėl, kad šaudo patys nenaudėliai ukrainiečiai. Gi Rusija myli visus...
Tiesa, susižavėjimo šitie liaudies artistai nesusilaukė, todėl ir jų pasisakymuose ėmė rastis nervingų gaidų . Buvęs FSB direktorius N. Kovaliovas liaupsino ESBO kaip vienintelę teisingą organizaciją (suprantama, nes ji vienintelė vis dar leidžia Kremliaus atstovams dalyvauti), tuo tarpu Dūmos Užsienio komiteto pirmininkas A.Puškovas savo kalboje kaltino Asamblėjos sudarytą kontaktinę grupę dėl Ukrainos, kuri neva dirba nepakankamai aktyviai.
Visa ši rusų retorika buvo kontrproduktyvi, kadangi sukėlė pasipiktinimo bangą tiek posėdžių salėje, tiek ir sesijos kuluaruose. „Jei neturite ką slėpti, kodėl neįsileidžiate ESBO stebėtojų?“- piktinosi viena parlamentarė. Kai kurių Vakarų valstybių atstovai reagavo į rusų pasisakymus sarkastišku juoku. Netgi tos delegacijos ar pavieniai politikai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių paprastai pataikaudavo Kremliui, šįkart arba ragino jį vykdyti Minsko susitarimus, arba apdairiai patylėjo. Ir tik viena vargšė Armėnija savo nuolatinio kalbėtojo pastangomis veltui virpino orą Putino naudai – mat, suskambus jo balsui, neretas politikas tiesiog nusiimdavo ausines...
Kremliaus „melo diplomatijos“ stilių kartais žmonės keiksnoja kaip „azijatišką“. Bet aš ryžtingai kviečiu niekada nedaryti šios apmaudžios klaidos ir neįžeidinėti Azijos žemyno. Nė viena buvusi sovietinė Azijos respublika Kremliaus agresijos nepalaikė. Kazachstano delegacijos vadovas tvirtino : neįmanoma kurti vieningos saugumo erdvės, kai liejasi kraujas.
Viename savo pasisakyme paraginau rusus baigti savo politinį teatrą, kuris visiškai netinkamas jų agresijos prieš Ukrainą metu. Sakiau, jog privalome neleisti Rusijai sugrąžinti tarptautinės bendruomenės į tuos laikus, kai stipresnės valstybės nebaudžiamos užiminėjo silpnesniųjų teritorijas. Po to Kazachstano delegacijos vadovas atsistojo ir priėjęs prie manęs viešai paspaudė ranką.
***
Pastaroji ESBO PA sesija pasižymėjo tuo, jog Kremliaus retorika joje patyrė bemaž vieningą atmetimo reakciją. Taigi, natūralu, jog vis garsiau ėmė skambėti balsai, reikalaujantys suspenduoti Rusijos deputatų teises parlamentinėje Asamblėjoje. Nebe pirmą kartą tokį sprendimą siūlė dabartinė Gruzijos opozicija, priklausanti Europos liaudies partijos politinei grupei. Bene pirmą kartą plenariniame posėdyje apie tai prakalbo ir Ispanijos socialistai. Pasak vieno jų, jam vis sunkiau paaiškinti savo rinkėjams, ką jis veikia bendruose posėdžiuose su šalies agresorės deputatais.
Pati priklausau Europos liaudies partijos grupei ir džiaugiuosi, jog Sesijos metu mums pavyko parengti ir priimti svarų politinį pareiškimą dėl Ukrainos. Jį svarstant aktyviai dalyvavo ir naujosios Ukrainos delegacijos nariai, kurie yra tarsi naujosios, europietiškos Ukrainos veidas. Jaunas, išsilavinęs, išmintingas veidas. Reikalingas ESBO ir Europai kaip gaivaus oro gurkšnis. Pareiškime reiškiama besąlygiška parama Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, griežtai smerkiama Rusijos agresija, grubus Minsko susitarimų laužymas, reikalaujama, jog ESBO Stebėtojų misijai būtų nekliudomai leidžiama stebėti situaciją visoje Rytų Ukrainos teritorijoje bei vykdyti tikrą ir efektyvią Ukrainos ir Rusijos valstybinės sienos kontrolę. Smerkiami provokaciniai bandymai įteisinti Krymo aneksiją įtraukiant į Rusijos delegaciją aneksuoto Krymo atstovę, reikalaujama paleisti pagrobtą lakūnę N. Savčenko ir kt...
Vis dėlto, siūlymo suspenduoti Dūmos atstovų įgaliojimus galutiniame teksto variante nebeliko. Kai kurių valstybių atstovai vis dar tikisi, jog įtikinėdami ir kalbėdamiesi akis į akį su rusais, jie gali pristabdyti agresyvias Kremliaus užmačias.
Toks požiūris kelia vis daugiau abejonių ne tik Europos Rytuose, bet ir Vakaruose. Juk pagrindinė išvada, kurią tegalima padaryti po daugybės pažeminimų, kuriuos Vakarų lyderiai patyrė po susitikimų su V.Putinu ir jo atstovais Berlyne, Maskvoje ir Minske, yra ta, jog pokalbiai su dabartiniu Kremliaus vadovu neduoda jokių rezultatų ir todėl neturi jokios prasmės.
***
Kremliaus agresija ir begėdiškas melas daro Rusiją vis atgrasesnę eiliniams Vakarų valstybių piliečiams. Tuos pokyčius ypač ryškiai pajunti paskaičius Vokietijos spaudą. Bet karo siekiančio Kremliaus tai, matomai, negąsdina. Patikima V.Putino atrama – stambiojo Vakarų biznio interesai, pelno praradimo baimė. Angliškas žodis „truce“, reiškiantis paliaubas ir rusiškas „trus“ (bailys) ne tik panašiai skamba, bet ir Putinui akivaizdžiai reiškia tą patį. Taigi, tol, kol Putinui bus leidžiama lošti rusišką ruletę su Europos ir viso pasaulio saugumu, bet kokios paliaubos ir taikos siekiai yra pasmerkti žlugti. Ypač gerai tai supranta tie pilietinės visuomenės likučiai Rusijoje, kurių balsas retsykiais dar vis prasiskverbia pro Kremliaus karo muzikos triukšmą.
Visame pasaulyje gerai žinomos organizacijos „Memorial“ atstovas Olegas Orlovas, kalbėjęs Žiemos sesijos paraštėse vykusioje konferencijoje , sakė : tai, jog Rusija ilgus dešimtmečius nevykdė savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, privedė prie dabartinės situacijos. Dabartinis žmogaus teisių pažeidimo mastas Rusijoje jau kelia grėsmę visos Europos saugumui. Renginys pavadinimu „Žmogaus teisių pažeidimai okupuotame Kryme ir Rytų Ukrainoje“ Vienos Hofburge vyko Lietuvos, Švedijos, Kanados ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Pilietinio solidarumo platforma“ (Civic Solidarity Platform) iniciatyva. Jo metu Kremliaus veiksmai Rytų Ukrainoje įvardinti kaip karo nusikaltimas. Autoritetingi ekspertai iš Maskvos, Briuselio, Niujorko ir Kijevo pateikė daug išsamios ir šokiruojančios informacijos, o drauge suteikė viltį, jog nebaudžiamumui už karo nusikaltimus anksčiau ar vėliau ateis galas. Surinkta begalės įrodymų, kurie, ekspertų nuomone, leis kelti bylas Hagos teisme netgi Kremliaus vadovui.
Iš istorijos daug žinome apie tai, kuo baigiasi kruvinųjų diktatorių kelias. Klausimas tik, kiek ilgai jiems leidžiama siautėti. Nuo to priklauso ir kaina, kurią tenka sumokėti atkuriant teisingumą ir teisėtumą.