Klaipėdos kultūra, kitaip tariant, yra prievarta plėšiama iš bendruomenės ir joje dirbančių menininkų rankų. Kuriama tokia sistema, kurioje kultūros projektų vertę vertina ne menotyrininkai, ne ekspertai, o politinės valdžios patikėtiniai. Supratote teisingai: Klaipėdoje yra sėkmingai kuriama švogeristinio kultūros rėmimo sistema. Galvojate, kad tirštinu spalvas? Nė truputėlio.
Pradėkime nuo susikompromitavusių asmenybių, kurios šiandien formuoja Klaipėdos kultūros politiką. Štai pagarsėjusio antisemito ir Seimo pajaco R. Žemaitaičio pirmoji pavaduotoja partijoje Klaipėdos vicemerė p. Lina Šukytė-Korsakė neseniai LRT radijo laidoje atviru tekstu sutrynė visą Klaipėdos kultūros sektorių į miltus. Jos nuomone, Klaipėdos kultūrai reikia tik „didelių renginių, kurie pritrauktų daug turistų“. O svarbiausia, anot p. L. Šukytės-Korsakės, reikia nešvaistyti Klaipėdos savivaldybės pinigų ir finansuoti tik tuos projektus, kurie patiks klaipėdiečiams.
Kultūra, suprask, it koks karaokės baras, yra pramogų vieta, kur turistai gali palikti savo pinigus. Tokį mąstymą galima puikiausiai apibūdinti atlikėjo SEL pasisakymu: „bus daug garso ir šviesos“. Velniop išliekamąją kultūros vertę, svarbu, kad būtų daug garso ir šviesos – maždaug taip mąsto dabartinė Klaipėdos valdžia. Taip, galima sakyti, kad L. Šukytės-Korsakės žodžiai – tiesiog nemokšiškas nieko apie kultūrą nesuprantančio žmogaus pasisakymas. Tačiau reikia prisiminti, kokiame politiniame kontekste šie žodžiai buvo išsakyti. Reikia, kitaip tariant, suvokti destrukcijos mastą, kurį šiandien išgyvena Klaipėdos kultūra.
Pirma, p. Lina Šukytė-Korsakė – žmogus, kuris savivaldybėje yra atsakingas už kultūros politiką. Tai jau savaime verčia griebtis už galvos. O antra ir svarbiausia – jos žodžiai nacionaliniame radijuje skamba būtent tada, kai Klaipėdos valdžia užsimoja pertvarkyti kultūros finansavimo sistemą taip, kad paramos skirstymo procese būtų iki galo sutryptas skaidrumas bei išnaikintas demokratinis visuomenės ir ekspertų dalyvavimo procesas. Atsižvelgęs į šį kontekstą, supranti, kad L. Šukytės-Korsakės žodžiai – tik pirmieji simptomai viruso, kuris galų gale nustekens visą Klaipėdos kultūrą.
Primenu: pernai išrinkta savivaldybės valdžia nusprendė, kad trimetis strateginio finansavimo kultūrai modelis bus sutrumpintas iki metų, o finansavimą tvirtins vertinimo komisija, sudaryta iš valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų. Klausiate, kodėl tai – problema? Pasakysiu paprastai: dabar kultūros finansavimą Klaipėdoje vertins nuo politinės vadovybės kaprizų priklausoma grupė žmonių. Iš 24 asmenų, kurie vertins paraiškas kultūros ir meno projektų finansavimui, dauguma bus savivaldybei, t. y. politinei vadovybei, pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojai. Ir tik vienas iš šių asmenų bus iš nevyriausybinio sektoriaus. Tik vienas!
Tuo tarpu anksčiau projektus vertino atrinkti kultūros ekspertai, visuomeninės tarybos. Nors tos tarybos buvo patariamojo pobūdžio, savo nuomonę apie bendruomenei svarbius projektus galėjo išreikšti visuomenininkai, nevyriausybininkai bei ekspertai. Dabar gi projektų finansavimas bus tvirtinamas mero parašu, o vertinimus teiks nuo jo užgaidų priklausomi žmonės. Tą, beje, interviu paminėjo ir šio straipsnio žvaigždė p. L. Šukytė-Korsakė, kuri labai aiškiai pasakė, kad paramą vertins „kultūros ir meno vertinimo grupė, sudaryta mero potvarkiu“.
Tad kieno rankose dabar Klaipėdos kultūra? Pažiūrėkime, kas per žmonės reikš „objektyvius“ vertinimus apie dailės, fotografijos, poezijos, šokio, muzikos ir kitų žanrų projektus. A. Vaitkui išvaikius profesionalius ekspertus, vertintojų komisijoje šiuo metu galima rasti kelis savivaldybės vairuotojus, kelis santechnikus, kelias archyvares bei viešosios tvarkos pareigūnę. Ne, nejuokauju – tokia realybė. Nuo šiol santechnikai – su didžiausia pagarba šios profesijos atstovams – vertins, ar Klaipėdos kultūriniai projektai yra verti savivaldybės paramos. Ko tikėtis toliau? Sporto srities sprendimus vertins virėjas, o sveikatos – geodezininkas?
Šie prieš Klaipėdos kultūrą nutaikyti veiksmai jau privertė Klaipėdos kultūros sektorių kraujuoti. Dalis Klaipėdos menininkų jau dabar svarsto nebeteikti paraiškų savivaldybei dėl projektų finansavimo, o kai kurie apskritai ruošiasi palikti šį miestą ir savo darbą tęsti kitur. Tuo tarpu kultūros skyriaus savivaldybėje darbuotojai dėl nepakeliamai toksiškos aplinkos yra priversti bėgti iš darbo.
Vienas ryškiausių susidorojimo su miesto bendruomenei svarbiu kultūros projektu pavyzdžių – Agnijos Šeiko šokio teatras, kurio išlikimas dabar irgi kabo ant plauko. Vėlgi, p. Lina Šukytė-Korsakė, rašydama apie šį teatrą socialiniuose tinkluose, sužibėjo pačiomis ryškiausiomis spalvomis. Vicemerė apkaltino teatrą pinigų iš savivaldybės siurbimu, kone vagyste. Todėl, suprask, yra gerai, kad buvo panaikinta kultūros finansavimo strateginė trimetė metų programa. Juk, kaip sako vicemerė, finansinę paramą vis susišluodavo „ne tie“.
Tik priminsiu, kad A. Šeiko vadovaujamas šokio teatras yra plačiai žinomas, tai vienas aktyviausių šiuolaikinių šokio centrų Lietuvoje. Šis teatras ne tik stato spektaklius, bet užsiima ir šokio edukacija, organizuoja šokio meno kūrybos užsiėmimus kartu su bendruomenėmis. Tačiau, pasak kultūrą Klaipėdoje šiuo metu vertinančių santechnikų ir vairuotojų, šis teatras yra nereikalingas. Beje, finansavimo rizikuoja netekti Klaipėdos jaunimo teatras, Taško teatras, Apeirono teatras, „Žuvies akis“ („Plartforma“). Šių projektų naujai Klaipėdos valdžiai, matyt, taip pat nereikia. Juk turistai reikalauja daugiau garso ir šviesos!
Ir čia dar ne pabaiga: ilgametis savivaldybės finansuojamas projektas su Prancūzijos ambasada, tikėtina, taip pat nebus pratęstas. Priminsiu, kad šis projektas – tarp Klaipėdos universiteto, Prancūzijos ambasados ir Prancūzijos kultūros instituto – vyksta jau 6 metus ir per tą laiką tapo unikalia platforma tarptautinių ir kultūrinių ryšių su Prancūzija stiprinimui. Tačiau naujai Klaipėdos valdžiai šis įdirbis – nė motais. Užteks Klaipėdai, anot A. Vaitkaus ir R. Žemaitaičio „chebros“, Jūros šventės ir kitų „Klaipėdos šventės“ organizuojamų miesto balių.
Pabaigai norėčiau prisiminti Klaipėdos administracijos direktoriaus Andriaus Žuko remarką, kuomet jis buvo paklaustas, ką reikės daryti, kai vietos menininkai trauksis ir nebeteiks paraiškų. A. Žukas į vatą nevyniojo: anot jo, Klaipėda ras menininkų ir kitose Lietuvos vietose, kitose šalyse. Visa tai rodo, kad Klaipėdos valdžia eina tyčiniu kultūros Klaipėdoje žlugdymo keliu. Todėl kito kelio nebėra – susikompromitavusi vicemerė privalo atsistatydinti, o meras A. Vaitkus turi daryti viską, kad kultūros naikinimo uostamiestyje vajus būtų sustabdytas.