Susirinkime jis teigė, kad skleidžiau „melagingas naujienas“ apie bankų vaidmenį sukeliant krizę Lietuvoje. Tuo metu vadovavau parlamentiniam krizės tyrimui, kurio išvadas, įskaitant ir bankų vaidmenį, Seimas patvirtinto 2020 m. birželio mėn. O dabar V. Vasiliauskas, pažeidęs įstatymą, kuomet buvo vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių valstybės tarnautojų, pataria premjerei valstybės tarnybos klausimais!
Suprantama, šią bylą dar gali tekti nagrinėti ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tikiuosi, tai ir bus padaryta, nes svarbu įvertinti ir kitas ieškinyje išdėstytas ir kol kas žemesnėse instancijose išsamiau neaptartas svarbias aplinkybes, įskaitant ir leistinas centrinio banko tarnautojų saviraiškos ribas. Beje, apie šį Vilniaus apygardos teismo sprendimą pranešimų žiniasklaidoje nepastebėjau. Nors apie ankstesnįjį, balandžio mėn. priimtą pirmosios instancijos teisme ir palankų atsakovui, visuomenė buvo informuota. Nejaugi manoma, kad visuomenei nesvarbu, kokios reputacijos asmenys patarinėja premjerams?
Buvęs Lietuvos banko vadovas nuo pat parlamentinio tyrimo pradžios siekė prieš jį nuteikti savo pavaldinius. Tai – visiškai neleistina valstybės tarnautojui. Praėjus vos kelioms dienoms po 2018 m. kovo mėn. priimto Seimo sprendimo dėl tyrimo, valdybos pirmininkas savo rezoliucijoje, skirtoje banko padalinių vadovams parlamentinį procesą apibūdino kaip „beprasmiškiausią darbą“. Tų pačių metų rugsėjo mėn., kreipdamasis į visus maždaug 600 centrinio banko tarnautojus, tyrimą jis netgi lygino su „marodieriavimu“ ir „santykiais su lavonais“.
Panašūs beprecedenčiai epitetai ir palyginimai skambėjo ir vėliau. Kuomet Lietuvos banko ekonomistas Tomas Ramanauskas, kuriam vėliau Generalinė prokuratūra suteikė oficialaus pranešėjo statusą, neapsikentęs tokio savo vadovo elgesio 2019 m. pradžioje kreipėsi į Seimo tyrimo komisiją, jis buvo viešai palygintas su „kurmiu“. Tad V. Vasiliauskas viso parlamentinio tyrimo metu siekė visaip menkinti Seimo sprendimą įgyvendinančius ir savo profesinę bei pilietinę pareigą atliekančius asmenis.
Toks premjerės patarėjo elgesys visiškai nederėjo su jo tuomet užimamomis pareigomis, ypač turint omenyje, kad centrinio banko pareigūnai iš viso negali dalyvauti politikoje. Tokia yra nusistovėjusi tarptautinė praktika. Be to, Lietuvos bankas yra sudėtinė Eurosistemos dalis, o banko vadovai dalyvauja kitų ES finansų sistemos priežiūrą vykdančių institucijų valdymo organuose. Tad netiesiogiai pakenkta ir šių institucijų reputacijai.
Taip jau sutapo, kad spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme bus nagrinėjama dar viena byla dėl garbės ir orumo. Prieš pusmetį pateikiau ieškinį užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui, kuris 2018 m. rugsėjo 13 d. tiesioginėje televizijos laidoje pareiškė, kad jo turimomis žiniomis aš neva grasinau Konstitucinio Teismo teisėjams. Jokių grasinimų ar spaudimo nebuvo, ką viešai patvirtino pats Konstitucinio Teismo pirmininkas, tačiau G. Landsbergis savo niekuo nepagrįstų kaltinimų iki šiol neatsiėmė.
Matysime, kokį sprendimą šioje byloje priims teismas, tačiau įdomu ir tai, kaip savo komandos narių etikos ir moralės standartus vertina premjerė I. Šimonytė. Juk šie asmenys ne tik menkina visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir visa politine sistema, bet kenkia ir visos Lietuvos reputacijai, atstovaudami mūsų valstybei kitose šalyse bei tarptautinėse organizacijose.