Nekalbėk man apie generolą, kuris laimi turėdamas visko daugiau nei priešas, tai – natūralu. Parodyk man tą karo vadą, kuris laimi karą ar bent atsilaiko su prastesniais ginklais ir mažesniu karių skaičiumi. Tokių – vienetai, ir vienas jų – generolas A. Maschadovas.
A. Maschadovas gimė Kazachstane, deportuotų čečėnų šeimoje. Sovietų Sąjungoje turėjo pulkininko laipsnį, o tai buvo nelengva pasiekti tremtiniui. Jau rusai pastebėjo didelius Maschadovo gabumus karo srityje ir tai įvertino.
Prasidėjus Čečėnijoje atgimimui A. Maschadovas grįžo į tėvynę kovoti už čečėnų laisvę. Čečėnų kariai, vadovaujami generolo A. Maschadovo, 1996 m. sutriuškino rusus, išvadavo sostinę Grozną, miestus Arguną ir Gudermesą bei visą šalį, laimėjo pirmąjį karą prieš Rusiją. Pergalę jie pasiekė be jokių vakarietiškų ginklų, išmintingai puldami būdami absoliučioje mažumoje: 2 tūkst. čečėnų puolime įveikė 12 tūkst. rusų, tuo metu buvusių okupuotoje sostinėje (tai pačių rusų oficialiai pateikti duomenys) ir atsiėmė savo sostinę Grozną. Čečėnai vien per pirmąją sostinės šturmo dieną nukovė daugiau kaip 2 tūkst. rusų okupantų.
A. Maschadovas pasižymėjo didele karine išmone, o jo kariai – drąsa. Jeigu Čečėnija būtų gavusi bent tūkstantąją dalį to, ką dabar gauna Ukrainą, tai ir antrąjį karą prieš rusus jie būtų laimėję, o tai reiškia, kad šiandien nevyktų karas Ukrainoje.
Ukrainai norint pasiekti pergalę prieš rusus, reikia trijų dalykų: daugiau vakarietiškų ginklų, didesnio karių skaičiaus ir pagrindinio dalyko – karinės išmonės, nes rusai vis tiek turės daugiau karių ir ginklų, tad pergalės lemiamas veiksnys priklausys nuo karinės išmonės.