Šiuo metu ji ir jos bendraminčiai VRK, galimai tenkindami didžiausios valdančiosios partijos įgeidžius, daro viską, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas negalėtų dalyvauti pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.

Vis dėlto skaitytojams ši nauja istorija gali būti ne tokia įdomi, kaip prieš aštuonerius metus per visą Lietuvą nuskambėję tuometės VRK darbuotojos L. Petronienės (VRK pirmininke ji tapo visai neseniai) nuotykiai. Nuotykiai, kuriuose svarbų vaidmenį suvaidino L. Petronienės estetinė meilė prancūzų aktoriui Lous de Funèsui. Todėl pradėsiu papasakodamas šią intriguojančią senesnę istoriją.

Neatmestina, kad L. de Funèsas – mėgstamiausias L. Petronienės aktorius. Galbūt ji žavėjosi juo visą savo gyvenimą. Įsivaizduokite, koks ją ištiko šokas, kai 2016 m. pavasarį ji išvydo LRT naujienų portale straipsnį, kuris vadinosi „S. Skvernelis – kaip aktorius L. de Funesas“. Tokia antraštė turėjo sukelti kognityvinį disonansą žmogui, kuriam L. de Funèsas nuo vaikystės laikų asocijuojasi su „myliu“, o Skvernelis – su „nemyliu“.

Ir L. Petronienė pradeda šventą karą. LRT portalas gauna iš jos raštą, kuriame liepiama pasiaiškinti dėl tariamos politinės reklamos.

Portalo vadovai labai nustemba ir atsako, kad jokios politinės reklamos straipsnyje nėra: tiesiog „Vilmorus“ paskelbė apklausą, kurioje kalbama apie ryškius reitingo šuolius, ir LRT žurnalistas parašė straipsnį, kuriame pakalbino „Vilmorus“ vadovą Vladą Gaidį apie to šuolio priežastis. Straipsnyje cituojamas V. Gaidys, kuris sako manąs, kad rinkėjams aš galbūt panašus į L. de Funèsą.

Nesiimu spręsti, ar aš tikrai kuo nors panašus į L. de Funèsą. Net nesu tikras, ar kas nors iš tiesų norėtų būti į jį panašus. V. Gaidžiui pasirodžiau panašus, bet tai – jo asmeninė nuomonė. Aš tikrai nežinau, ar L. de Funèsas patinka V. Gaidžiui. Reikės paklausti. Bet jis aiškiai patinka L. Petronienei. Todėl ji atsiuntė LRT portalui dar vieną VRK raštą su reikalavimu pasiaiškinti.

Portalo vadovybė, matydama tokį keistą įkyrumą, pabandė išsiaiškinti su tuo metu atostogavusiu VRK vadovu Zenonu Vaigausku, kas čia vyksta ir kieno užsakymu daromas toks spaudimas žiniasklaidos priemonei. Vis dėlto LRT surašė dar vieną išsamų atsakymą su teisininkų išvadomis L. Petronienei, kad ši pagaliau atstotų nuo žurnalistų.

Bet VRK darbuotoja L. Petronienė įsisiautėjo ne juokais. Ji tvirtai žinojo atsakymą į klausimą, ar būti panašiam į L. de Funèsą yra geras dalykas. Žinoma, geras, jei L. de Funèsas – jos mylimas aktorius! Todėl portalo LRT atstovai buvo iškviesti ant kilimo aiškintis komisijai dėl tariamos politinės reklamos.

Komisijai, ačiū Dievui, užteko proto nubalsuoti už tai, kad LRT straipsnis nėra politinė reklama. Bet Lietuvos žurnalistikai buvo pasiųsta rūsti žinia: L. Petronienė jus stebi, žurnaliūgos! Bijokite!

Štai ką apie tokią VRK veiklą tuo metu sakė žinomi vieši asmenys.

Mykolas Katkus: „Šioje vietoje tai yra parodija. Du ekspertai sako savo nuomonę, o dabar tai gali būti pripažinta politine reklama. Tai yra žodžio laisvės ribojimas. <…> Kiekvienas straipsnis gali būti kažkam naudingas arba kažkam nenaudingas. <...> Pradėti kiekvieną straipsnį, kuris yra kažkam naudingas arba kažkam nenaudingas, traktuoti kaip reklamą, vadinasi, panaikinti galimybę žmonėms reikšti savo nuomonę žiniasklaidoje.“

Jonas Udris, VRK narys: „Šiuo konkrečiu atveju nenurodoma, kaip konkrečiai siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. [...] Vien tai, kad straipsnyje kalbinti pašnekovai nesako nieko blogo apie minimus asmenis, nėra savaime teigiamas atsiliepimas. Jie kalba kaip savo srities specialistai. Panašiai būtų, jei kalbintas gydytojas pasakytų, kad asmuo sveikas, neserga.“

Rimvydas Valatka: „Šitą VRK reikėtų išvaikyti“; „Manau, kad VRK „nudebilėjo“, nerandu kito žodžio, nors ir negražiai skamba“; „reikėtų pakeisti VRK pirmininką ir rasti žmogų, kuris supranta, ką VRK turėtų daryti“; kažkokia valdininkė sugalvojo panaikinti demokratiją (kalbama apie L. Petronienę – LRT.lt), o visa Lietuva tyli. Galbūt vieną rytą pabusime ir sužinosime, kad rinkimų nebėra, nes visi teisingi jau išrinkti.“

Panašu, kad R. Valatkos žodžiai buvo pranašiški. L. Petronienė, tapusi VRK pirmininke, tęsia savo veiklą taip, kad „visi teisingi būtų išrinkti“, o visi neteisingi – neišrinkti. „Neteisingiesiems“ kuriamos kliūtys, idant „teisingieji“ galėtų surinkti daugiau balsų. Dabar tos kliūtys kuriamos mūsų kandidatui į prezidentus G, Jeglinskui.

Regis, užkliuvo tai, kad G. Jeglinskas trejus metus dirbo NATO vadovybėje. Lietuvos VRK, jei uždraustų jam dalyvauti rinkimuose, iš esmės pripažintų, kad NATO vadovybėje dirbantis Lietuvos pilietis praranda reikiamą ryšį su Lietuva. Kaip jums tokia logika?

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prieš keturis mėnesius kreipėsi į VRK, prašydama paaiškinti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

VRK atsakė, kad „šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus.“ Po kurio laiko gavome prašymą pateikti papildomus dokumentus, įrodančius G. Jeglinsko ryšius su Lietuvos valstybe. Pateikėme – kartu su konstitucinės teisės ekspertės Agnės Juškevičiūtės-Vilienės išsamiu teisinės situacijos vertinimu.

Bet dabar VRK pirmininkė l. Petronienė aiškina, jog komisija tik po trijų mėnesiu atsakys, ar G. Jeglinskas gali būti renkamas Prezidentu. Vadinasi, atsakys prieš pat Prezidento rinkimus, kurie vyks gegužę. Kas tai, jei ne piktybinis vilkinimas? Kas tai, jei ne kišimasis į politiką nepatinkančios partijos konkurentų naudai?

Kas tai, jei ne aštuonerius metus giliai širdyje slopintas kerštas už Louis de Funèsą? Kerštas, kurį, tapusi VRK pirmininke, L. Petronienė rado būdą realizuoti?