Man asmeniškai viena jautresnių temų – narkotikai mokyklose. Situacija jau dabar yra daugiau nei tragiška – narkotinių medžiagų pėdsakai randami daugelyje mokyklų. Pavyzdžiui, narkotikų pėdsakų aptikta 27 iš 28 uostamiesčio mokyklų, dažniausiai – kokaino. Kaip nurodė Prezidentas: „Narkotikų plitimas mokyklose negali tapti statistine eilute policijoje“.

Iš tiesų, privalome daryti viską, kad šie baisūs skaičiai, kuomet 27 iš 28 mokyklų aptinkami narkotikų pėdsakai mažėtų. Visgi, kol kas Seime judame visiškai priešinga kryptimi ir kelių Seimo narių iniciatyva siekiame dar labiau sušvelninti, o tiksliau dekriminalizuoti, narkotinių medžiagų naudojimą. Nė neabejoju, kad tokiu atveju raudonai nusidažytų ir ta likusi vienintelė iš 28-tuonių mokyklų, kurioje dar nerasta narkotikų.

Vietoje to, kad siekiame dekriminalizuoti narkotikus, geriau, kaip minėjo ir Prezidentas, užsiimkime vaikų sportiniu užimtumu. Siekime ne tik jų užimtumo popamokinėje veikloje, tačiau ir rezultatų profesionaliame sporte. Auginkime naują sportišką kartą, kadangi šiuo metu Lietuva išgyvena sporto krizę. Apart vieno kito atvejo, kuomet lietuviui yra kabinamas medalis arba Lietuva garsinama kita ne profesionalaus sporto veikla, šiuo metu išgyvename pergalių badą – tiek krepšinyje, tiek kitose sporto šakose, kur anksčiau Lietuvos vardas buvo itin gerbiamas.

Vaikų užimtumą skatinti ir polinkį narkotikams mažinti galime ir per šeimos politiką, kuri, kaip nurodė Prezidentas, šiuo metu yra Lietuvos politikos pogrindyje. Į šią problemą reikėtų žiūrėti plačiai – peržiūrėti lengvatų taikymą šeimoms, kompensacijas būstui, vaikų užimtumui ir kt. Neatmestina idėja ir užtikrinti šeimų nemokamą kultūros įstaigų lankymą.

Kaip sakė Prezidentas, Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 renginys parodė, kiek svarbi Lietuvoje yra kultūra ir kiek svarbu Lietuvos kultūrą įtraukti į Europos kultūros kontekstą. Nors anais metais Prezidentas tik pagarsino idėją dėl Aušros mėnraščio perleidimo, šiemet jau galime pasidžiaugti jos realiu perleidimu ir pristatymu į švietimo mokyklas. Čia turime būti dėkingi mecenatui, gerb. Pranui Kizniui. Tokie žmonės tik parodo, kad Lietuvoje dar yra asmenybių, kurioms svarbu lietuviškos šaknys ir tradicijos, svarbi ateities karta, kuriai reikia perduoti Lietuvos šaknų istoriją.

Kalbant apie kultūrą, privalu puoselėti ne tik ją, bet ir kultūros politiką. Gaila, tačiau dar 2016-2020 m. Seimo kadencijoje, LVŽS Vyriausybės parengtas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, jau tris šios Seimo kadencijos metus guli Kultūros ministerijos stalčiuose. Šis ministerijos neveiksnumas užkliuvo ir Prezidentui, kuris savo metiniame pranešime pastebėjo, kad Kultūros politikos įstatymas turi būti kuo greičiau priimtas. Tikėkimės, kad šią pranešimo dalį išgirdo ir Kultūros ministerija.

Taigi Prezidentas savo kalboje nors ir trumpai, bet labai taikliai įvardijo šios Seimo kadencijos vedamos politikos žaizdas, tačiau vis dar nesiimama priemonių joms sutvarstyti. Priešingai – valdantieji teikia įstatymų projektus, kurie šias žaizdas tik dar labiau didina.