Tai stipru ir reikalinga mūsų valstybei, tai ypatingas įvykis, kuris išliks visai Lietuvos ateičiai, žinoma, jei dar patys save sugebėsime išsaugoti, ypač, kai dabar uoliai naikinamos tradicijos, kai politikai atvirai su pasityčiojimu be moralės tampa Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjais. Neseniai Europos Komisijai (EK) paskelbus naujausias valstybių-narių teisės viršenybės vertinimo ataskaitas, Lietuva sulaukė griežtos kritikos dėl teisėjų paskyrimų į Konstitucinį Teismą (KT). Tą ir buvo galima nuspėti.
Čia nesaugumas, čia iš desperacijos, likus beveik pusantrų metų iki Seimo rinkimų, liberalieji dešinieji skuba susitvarkyti taip, kad atėjus kitiems, tikiuosi nebeliberaliems, būtų sunkiau atstatyti Lietuvos teisingumą, kad Lietuva būtų viena, nebe dvi.
Esu už NATO Viršūnių susitikimą, bet niekada nepasisakysiu už nuolatinį melą šalies gyventojams, manipuliuojant vaiko ar tik dalies pensijos didinimu, atseit, supraskit, ko jūs dar norite, priekaištaujate, duodam jums pinigų o mums netrukdykite tvarkytis savo reikaliukų.
Liberaliems valdantiesiems negalima trukdyti, jiems, mirk gyvenk, svarbu narkotikų dekriminalizavimas, darkyti lietuvių kalbą, apgaulės būdu savus statyti į aukščiausius postus, apsaugant galimus politikų nusikaltimus ir KGB sąrašiukus, griauti šeimos vertybes, slėpti Europoje nuskambėjusį pedofilijos skandalą, kuris stebuklingu būdu nutilo, bei prigalvoti visokių absurdiškų vadovų konkurso prioritetų, kad vadovais taptų tik liberalių pažiūrų be vertybių lojalieji.
Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?
Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?
Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many? – Justinas Marcinkevičius
Tokiais eilėraščio žodžiais turbūt paklaustų ne tik Justinas Marcinkevičius, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, knygnešiai, partizanai ar buvę Lietuvos Prezidentai, dabar su baime klausiame ir mes, kodėl?
Ko jūs ten iš dešinės neišmokote mokykloje? Liepos šeštą dieną buvo nejauku minioje girdėti tai, ką kalba, mąsto su nerimu Lietuvos žmonės. Tenka apgailestauti, kad šios mintys liejosi per garbingą Valstybės dieną, o tai daug ką pasako.
O jūs kalbėkite, drąsiau, nebijokite, tegu ištartas teisingas jūsų žodis žadina Lietuvą suklusti ir pažiūrėti, kaip mes norėsime toliau gyventi, ar su savo identitetu, lietuvių kalba, vėliava, istorija, vertybėmis, žinoma, priimant ir dabartį, tik neužmirštant praeities, gerbiant Lietuvos valstybingumą, jos istoriją.