Koks tavo vardas, taip pat nežinau,
Tik žinau, kad dabar esi trapi ir labai liūdna.
Šiandien tavo namai nauji,
Du metukai, kaip du jauduliai – kur mano mama, tėtis?
Garsioji, liūdnoji Kauno mergaite,
Žinau, kad esi sunkioje vienatvėje dabar.
Gyvybės langelis – dviejų metukų,
Vis klausiu savęs, kaip tu ten langelyje tilpai su išgąstingais jausmais?
Kelios gyvenimo minutės, skardus skambutis išgąsdino tave,
Kad be motinos, be tėčio likai viena.
Neklausiu, kodėl vasarą staiga krenta šaltos snaigės,
Neklausiu, kodėl žibutės staiga žiemą sužydi – nebeklausiu savęs.
Gyvena saulė ir mėnulis danguje,
O debesys ir dieną ir naktį seka, gąsdina juos.
Tikiu, kad kažkam buvo sunku, arba lieka nežinia.
Tikiu, kad saulės ir mėnulio šviesa apkabins, sušildys tavo nerimą dabar.