Remigijus Žemaitaitis. Blaivus tostas už gerą moralę ir blogą ministro sapną

Kai teismai tyrė valdančiųjų sukurptus skundus ir jų kritikuojamas asmenybes, tai kažkodėl nebuvo blogas sapnas. Nesvarbu, kad vėliau paaiškėjo, jog kaltinimai iš piršto laužti ir kai kuriuos vadovus teismas įpareigoja grąžinti į pareigas. Tai reiškia, kad valdantieji savo sapnus lengvai perkelia į realybę, o mes joje turime gyventi.

Dabar, kai teisėsauga atsisuko į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentą Šarūną Narbutą, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nori tikėti, jog tai yra blogas sapnas? O gal tai realybė, kurią ministras mielai pakeistų?

„Grąžą pasilik“

Tik priminsiu, kad Š. Narbutas įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų. Įsivaizduokite – skubiai reikia reagentų, nes liaudžiai jau pažadėta. Staiga visiškai pašalinis ir su valdančiaisiais nesusijęs žmogus sako: žinau, kur gauti!

Premjeras ir ministras net nesiaiškina, kas tas kažkur matytas jaunas nepažįstamasis – apsidžiaugia ir skuba krapštyti 5 milijonus. Atkeliauja reagentai, o netrukus kažkieno sąskaita papilnėja 300 tūkst. eurų. Juos turbūt už tarpininkavimą pervedė už pirkinį dėkingi pardavėjai.

Ar tarpininkas galėjo tikėtis gauti į sąskaitą 6 procentus valstybės mokėtų lėšų, jei pati valstybė ar jos atstovai nebūtų pašnibždomis pasakęs „grąžą pasilik“?

Pardavėjas galėjo iškart padaryti nuolaidą. Gal ir padarė, tačiau, matomai, reikėjo į kainą įskaičiuoti tarpininko dalį. Sąskaitoje aiškiai nurodoma, kas sudaro kainą. Ten pažymėta, kad dalis lėšų bus pervesta ir gamintojui. Vargu, ar nurodyta tarpininko dalis.

Galėjo būti ir kitaip. Tarpininkui galėjo atsidėkoti ir pats pirkėjas. Tarkime – įteikti ministro pieštą medalį. Finansiškai šnipštas, bet kokia „gera moralė“ gautųsi!

Tikrai, kas galėjo pagalvoti apie 6 procentų „atkatą“ maro metu! Taip galėjo pasielgti nebent kokie brangininkai kaukių padavėjai, kuriuos aukščiausi valdžios atstovai taip pamokančiai barė už spekuliavimą. Nejauki pauzė.

Sapnų šalyje?

Blogų šios valdžios sapnų buvo ir daugiau. Kai prieš keletą metų žmonės sakė, jog jiems nuo priverstinai pakeistų vaistų šokinėja spaudimas, ar prastėja savijauta, sveikatos ministras tokiems liepė žegnotis ar pabusti iš sapno – juk veiklioji medžiaga vaistuose ta pati! Kas čia gali veikti kitaip? Pasirodo, gali, nes šalia veikliosios medžiagos yra dar ir kitų.

Turbūt sapnavo visi, kurie sakė, jog alkoholio draudimai nėra efektyvūs ir siūlė labiau gilintis į švietimą, susikoncentruoti į pačią priklausomybę, o ne visų žmonių perauklėjimą. Taip išeina, kad dabar sapnuoja ir Vilniaus universiteto mokslininkai, atlikę tyrimą ir nustatę, jog iš esmės situacija dėl alkoholio vartojimo kai kuriais parametrais net prastėja.

Skelbiama, kad per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja. Ne procento dalimis, o kartais – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10 proc. iki 21 proc.

Žinoma, mokslininkų tyrimas atliktas apklausos būdu, todėl yra daug erdvės netikslumams, tačiau tendencijos akivaizdžios. Jų išvada paprasta – pakaks suaugusius žmones auklėti lyg mažvaikius. Valdančiųjų atsakymas – mažėja alkoholio sukeltų ligų ir psichozių, vadinasi veikia! O gal tiesiog iš Lenkijoje parsivežta degtinė geresnė? Nesąmonė, sakytų sveikatos ministras, – juk veiklioji medžiaga ta pati!

Tiesa, tik priminsiu, kad milijonus kainavęs puslapis e. sveikata vis dar neveikia ir nežinia, kiek truks sistemos atstatymo darbai. Turbūt būtent ši valdančioji dauguma paleis ir elektroninio balsavimo sistemą. Ši sistema tikrai veiks nepriekaištingai – teisingą valdžią išrinks teisingi rinkėjai, o ne jūs! Toks sapnas valdantiesiems patiktų. Valio, draugai – už nepakeičiamųjų partiją!

Ar bus antros bangos medaliai?

Pasirodė, kad sapnuoju, kai ministras pagarsėjo nupiešęs medalį kovotojams prieš koronavirusą. Nežiūrint į tai, kad filosofai čia įžvelgtų jau kiek primirštą „brežnevizmą“, net ir šie padėkos ir pagarbos gestu turėję tapti medaliai virto pašaipa.

A. Veryga pranešime spaudai „dėkojo medikams už ryžtą, atsakomybę ir pasiaukojimą dirbant pirmosiose kovos prieš koronavirusą gretose“.

Žvelgiu į apdovanotųjų sąrašą – pavaduotojas, skyriaus vadovas, savivaldybės atstovas?

Žinoma, nevalia menkinti savo darbą dirbančių žmonių indėlio, tačiau pareigybių
margumynas verčia abejoti, ar tikrai dauguma apdovanotųjų buvo „pirmosiose gretose“? Kas nustatė – vertas, nevertas?

Štai pavyzdys – vienoje didžiųjų šalies ligoninių yra keturi infektologai. Specialistai žino – tai ir yra pirmųjų gretų žmonės. Daugelis jų yra vyresnio amžiaus ir dėl to rizikavo dar labiau. Dirbo visi keturi negailėdami jėgų, o medalis – tik vienam.

Gavęs medalį jaučiasi nejaukiai prieš neapdovanotus lygiaverčius kolegas. O šie viską supranta ir ramina – neimk į galvą, svarbiausia, kad kartu gelbėjome gyvybes, o medalis yra tiesiog valdiškos mašinos sovietinis atavizmas. Kitaip tariant – sapnas.

Žvelgiu į tokį medalių dalinimą kaip į svetimą gėda, bet ramina pačių žmonių sąmoningumas ir susitelkimas ekstremaliose situacijose. Ačiū visiems, kurie dirbo iš visų jėgų. O jums, ministre, gerų atostogų ir saldžių sapnų.