aA
Jei kas prieš porą metų būtų pasakęs, kad iš tautą vienijančio laisvės simbolio Vytis taps valdiško autoritarizmo, tautos susiskaldymo ir bandymo klijuoti netikras patriotizmo etiketes priežastimi, nebūčiau patikėjęs. Deja, situacija, ypač pastarąją savaitę po Seimo bandymų buldozeriu įpiršti laisvės simbolio vietą ir vaizdinį, nukeliavo iki pavojingos ribos.
Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Karolina Pansevič

STOP.

Mes esame maža tauta, temų skaldymuisi turime ir taip daug. Negalime sau leisti skaldytis dar ir dėl Vyčio. Vytis yra per geras simbolis, kad būtų tąsomas po nevaisingas diskusijas, ir prarastų savo magiškai vienijančią ir įkvepiančią galią. Vyčio simbolis yra nuostabus – jis kovingas ir nepasiduodantis, jis veržlus ir lekiantis į priekį, jis skrodžiantis ir neįveikiamas. Kaip ir Lietuva.

Kai vieni pasišovę visais įmanomais ir net teisei prieštaraujančiais būdais „gelbėti“ Vyčio skulptūrą, aš siūlau gelbėti Vyčio simbolį. Jeigu kam po visų susipriešinimų vis dar atrodo, kad tik Vyčio įprasminimas skulptūroje išgelbės jį kaip simbolį, rekomenduoju paskaityti šį ir teptuką, ir ginklą įvaldžiusio žmogaus komentarą: https://goo.gl/w4j4tb.

Galbūt dabar šių diskusijų nebūtų, jei prieš šimtą metų nebūtų išsigąsta raudonos spalvos ir Vytis būtų tapęs nacionaline vėliava. Kai kam Vytis atrodė per daug raudoname fone, kai kam pasirodė gal per daug išdidžiai bajoriškas bei tolimas nuo valstiečio prigimties.

Vytis yra per geras simbolis, kad būtų tąsomas po nevaisingas diskusijas, ir prarastų savo magiškai vienijančią ir įkvepiančią galią.

Ne vienas Lietuvos patriotas, net ir šiais laikais man yra priekaištavęs, kodėl aš bruku tą Vytį. Tada, kai savo kabinete ES vėliavą pakeičiau Vyčio vėliava. Arba kai siūliau ant Gedimino pilies Vytį iškelti bent vienai dienai – gruodžio 3-iąją, kai Vilnius buvo išvaduotas nuo pirmosios maskolių okupacijos 1661 m.

Vytis ne atsitiktinai vis labiau grįžta ir stiprėja, tam nereikia įstatymų ar prievartinio brukimo. Vis daugiau žmonių šią vėliavą kelia prie namų, atsineša į šventes, segi į atlapą ženkliukus. Net kariuomenėje ant dešinės rankos vis daugiau karių bando užsisegti Vytį, nors to neleidžia statutas.

Kuriant naują Lukiškių aikštę, pirmiausiai galvojau apie žmonės, kurie ten vaikščios. Kad jie nei kvapo nejustų ten stovėjusio Lenino dvasios, kad jaustųsi laisvi savo miesto ir šalies šeimininkai.

Atrodė, kad paminklas laisvės kovotojams mus dar ir suvienys. Vytis, kaip šio paminklo išraiška, atrodė visai nebloga idėja. Tiek gera, kad suvienijo netgi laisvės kovotojų palikuonis bei sovietinius nomenklatūrininkus Viliaus Kavaliausko asmenyje.

Tačiau greitai, tarsi meistriškos KGB rankos pavedžioti, lietuviai susipyko dėl Vyčio ir partizanų. Nedraugų propaganda nušovė du zuikius iš karto. Daliai žmonių jau atrodo, kad menininkai ar jaunimas, pasisakantys už partizanų kalnelį Lukiškių aikštėje, yra ne patriotai. Kitai daliai atrodo, kad Vyčio palaikytojai yra totalitarizmo šaukliai.

Nors iš tiesų, esu tikras, abi nuomones turintys yra vienodai laisvę mylintys. Ir abi šios grupės rodo pirštais į tariamą valstybės neįgalumą. Vieni pagrįstai piktinasi, kad jaunas žmogus, pagal taisykles skaidriai laimėjęs konkursą, tiesiog gauna per kepurę ir sodinamas ant suolo. Kiti – kad neva „negi mes nesugebame pastatyti Vyčio“. O dar įsijungia Seimas, kuris ne pagal kompetenciją imasi paminklo reikalų.

Tačiau greitai, tarsi meistriškos KGB rankos pavedžioti, lietuviai susipyko dėl Vyčio ir partizanų. Nedraugų propaganda nušovė du zuikius iš karto. Daliai žmonių jau atrodo, kad menininkai ar jaunimas, pasisakantys už partizanų kalnelį Lukiškių aikštėje, yra ne patriotai. Kitai daliai atrodo, kad Vyčio palaikytojai yra totalitarizmo šaukliai.

Stop – laikas stabdyti šį skaldymąsi. Daug svarbiau už paminklus ir jų aukštį šioje situacijoje mums tampa savo simbolio išsaugojimas.

Todėl siūlau:

Visų pirma, nustoti kaltinti kitą pusę nebūtais dalykais – ar neva patriotizmo trūkumu, ar neva totalitarizmu.

Antra, parodyti, kad ši valstybė ir mūsų visuomenė gali priimti sprendimus ir tartis civilizuotai. Konkurso sąlygos ir tvarka negali būti kvestionuojami dėl to, kad nepatiko rezultatai. Vytis nemojuoja kardu po pralaimėto mūšio. Jis apgina savo šalį ir persekioja priešą.

Trečia, kviečiu Seimo narius atsitokėti – įstatymu brukamas laisvės simbolis niekada nekvepės laisve. Leiskite tautai pačiai tęsti Vyčio įprasminimą – tai bus didžiausias jūsų indėlis į Vyčio, kaip simbolio, išsaugojimą. Raginu nebalsuoti už šį keistą įstatymą rytoj.

Ketvirta, naudokime Vyčio ženklą ir Vėliavą visur ir visada. Ant uniformų, ant Gedimino pilies, miestų ryškiausiose vietos. Ir svarbiausia – tada, kada norime patys, o ne kada mums liepia.

Dar kartą susitiksiu su abiejų projektų šalininkais. Su partizanų kalnelio projekto autoriais jau ryt aptarsime veiksmus, kaip užtikrinti, kad šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau. O Vyčio gerbėjus – kurie Vyčio vėliavą kėlė gerokai anksčiau, nei prireikė jį įprasminti paminklu – kviesiuosi atvirai diskusijai apie tai, kaip Vilnius galėtų padėti sustiprinti šį simbolį.

Bet čia jau tik detalės. Kaip rodo istorija, paminklų mes dar statysime ir, deja, griausime, tačiau simbolių neturime tiek, kad galėtume juos patys išniekinti. Todėl svarbiausia dabar - #IšgelbėkimeVytį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (35)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (40)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (57)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (582)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (48)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (59)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (15)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...