aA
Paskelbdama apie milijardinius pagalbos verslui paketus Vyriausybė pademonstravo gebėjimą įvertinti situacijos rimtumą. Netruko supažindinti ir su pirmosiomis konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Vis dėlto keli aspektai kelia įtarimų. Ar tikrai numatomos priemonės padės išsikapstyti verslui, o ne sudarys sąlygas palūkanų ir bankų pelno augimui?
Remigijus Lapinskas
Remigijus Lapinskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Suprantama, verslas tikisi konkrečios pagalbos, kuri leistų išlaikyti įmonę gyvybingą, galėsiančią atnaujinti veiklą nedelsiant po karantino panaikinimo. Todėl ir reikia išlaikyti turimas patalpas bei kitą sukurtą verslo infrastruktūrą, darbuotojus, turimą įrangą ir, be abejo, apyvartines lėšas.

Dažniausiai dalis šių apyvartinių lėšų suformuota bankų paskolomis, įprastai – įkeitus turtą, turimas apyvartines lėšas ir sutarus dėl kitų sutarties sąlygų, tarp kurių ir mokamų palūkanų dydis. Natūralu, verslas siekia jų kuo mažesnių, nes verslui tai – sąnaudos, mažinančios pelną.

Bankas gi siekia jų kuo didesnių, nes palūkanos už išduotas paskolas yra banko verslo dalis. Na, o bendrai sakoma, kad palūkanų dydį reguliuoja rinka, t. y. konkurencija tarp paskolas išduodančių bankų ir kitų finansinių institucijų.

Vyriausybė ir jos atstovai, ministrai ir vyriausybinių institucijų vadovai nuo pat pradžių įvardino palūkanų ar jų dalies kompensavimą kaip vieną iš pagalbos verslui priemonių.

O konkretus planas (bent jau ta dalis, kuri susijusi su verslo gelbėjimo priemonėmis, kurias administruos valstybės įsteigta finansų įstaiga „Invega“) paaiškėjo šį pirmadienį, laikinai einančiam ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantui Vaičiūnui ir „Invegos“ vadovui Kęstučiui Motiejūnui pristačius finansines priemones sunkumų patiriančiam verslui.

Buvo paskelbta apie daugiau nei 1,1 milijardo eurų pagalbos paketą ir tai, kad Vyriausybė padės verslo subjektams padengti palūkanas už paskolas, jeigu bankai sutiks pratęsti jas šešiems mėnesiams: tokiu atveju visos palūkanos iki 7 proc. dydžio bus pilnai kompensuojamos.

Šie du aspektai – privalomas bankų sutikimas pratęsti paskolos terminą ir maksimalus kompensuojamų palūkanų dydis ir sukėlė įtarimų. Ar tikrai pasirinktas būdas yra pats geriausias?

Sutikite, bet koks kreipimasis į banką ekonominėmis krizės sąlygomis su prašymu suderinti naują paskolos grafiką neišvengiamai sukels banko norą sau naudinga linkme pakeisti ir kitas sutarties sąlygas.

Juk galima, naudojantis proga ir motyvuojant išaugusia verslo rizika, pareikalauti pateikti papildomą užstatą, galbūt – suteikti asmeninį verslininko laidavimą ar kito verslo garantiją; pareikalauti galimybės didesnei finansuojamo verslo kontrolei; ir, be abejo, padidinti palūkanas už paskolą! Juk galima pasitelkti gana įtikinamą argumentą: „Invega“ jums kompensuos, papildomų kaštų neturėsite“.

Tačiau verslas tęsis ilgiau nei tie šeši mėnesiai, už kuriuos Vyriausybė („Invega“) įsipareigoja kompensuoti palūkanas. Spėkite, ar pasibaigus krizei bankas sutiks jas sumažinti? Kaip sakoma, „baikit, nemanau“.

Kitas aspektas – o kodėl nustatytas konkretus 7 proc. kompensuojamų palūkanų dydis? Juk jis gerokai didesnis, nei šiuo metu vyraujantis bankų suteiktų paskolų palūkanų dydis. Ar tai nėra savotiškas ženklas bankams kelti palūkanas? Kodėl nebuvo galima šią ribą nustatyti mažesnę, artimesnę rinkoje egzistuojančiai situacijai?

Galiausiai, ar supranta Vyriausybė ir jos ministrai, kad prie bet kurio paskolos sutarties pakeitimo ir jo įforminimo pridedamas dar ir banko „administracinis mokestis“, kuris pastaruoju metu tampa daugiatūkstantiniu, t. y. reikšmingai dideliu, ypač kai kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą?

Reziumuodamas daryčiau išvadą: priemonė reikalinga, tačiau sudėliota neteisingai. Žymiai paprasčiau būtų buvę turėti tiesioginius susitarimus tarp „Invegos“ ir bankų, kuriems būtų kompensuojamos palūkanų išlaidos pagal verslo subjektų prašymus, „Invegai“ priėmus sprendimą. O dabar, deja, kol kažkas stengsis išgyventi ir likti verslo žemėlapyje, bankai be jokios rizikos galės pasididinti pelnus. Visų mūsų sąskaita...

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Kraustytis iš Seimo viešbučio nori ne visi: netiki, kad butą Vilniuje išsinuomos už 300 eurų (22)

Seime kelią skinasi įstatymo projektas, pagal kurį be kita ko būtų atsisakoma ir Seimo...

Lietuvos pašto veiklą verslininkas vadina absurdiška: laiškas į JK keliauja jau tris mėnesius (68)

„Delfi“ redakcija sulaukė verslininko laiško, kuris teigia susidūręs su Lietuvos pašto...

Situacija Baltarusijos pasienyje gali keistis žaibiškai: turime reaguoti nedelsiant (259)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto...

Kunigas nepraranda vilties rasti tėvą: kasdien meldžiuosi, kad būtų gyvas ir galėčiau jį apkabinti

Į „Delfi“ su itin asmenišku pagalbos prašymu kreipėsi Kijeve gyvenantis kunigas Andrejus...

„Globalios Lietuvos“ laureatai atsisako priimti apdovanojimą iš Nausėdos papildyta 20.50 (129)

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimų laureatai atsisako priimti šį apdovanojimą iš prezidento...

Pilate alų ant šašlyko? Specialistas amžiams ir visiems laikams atsakė – verta tai daryti ar ne (7)

Ne vienas lietuvis kepdamas šašlyką ant jo užšlaksto alaus tikėdamasis, kad mėsa taps...

Atlikėjas Aleksandras Ivanauskas-Fara: kelionė į Italiją tik per plauką nekainavo itin brangiai

Vairuojant kalbėti telefonu ir rašyti žinutes specialioje trasoje atlikėjas Aleksandras...

„Laimingiausia pasaulio šalis“ laukia migrantų: pasiektas lūžio taškas (32)

Į laimingiausia pasaulio šalimi ne kartą pripažintą Suomiją turėtų plūste plūsti žmonės,...

Antrasis rinktinės testas: Lietuva – Rusija (168)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antradienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje žaidžią...

Transliacija / Yugo broliai. 12 serija

Tai atostogų planas be plano. Keturi vyrukai, du Yugo automobiliai, kurie traktuojami kaip blogiausi...