aA
Paskelbdama apie milijardinius pagalbos verslui paketus Vyriausybė pademonstravo gebėjimą įvertinti situacijos rimtumą. Netruko supažindinti ir su pirmosiomis konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Vis dėlto keli aspektai kelia įtarimų. Ar tikrai numatomos priemonės padės išsikapstyti verslui, o ne sudarys sąlygas palūkanų ir bankų pelno augimui?
Remigijus Lapinskas
Remigijus Lapinskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Suprantama, verslas tikisi konkrečios pagalbos, kuri leistų išlaikyti įmonę gyvybingą, galėsiančią atnaujinti veiklą nedelsiant po karantino panaikinimo. Todėl ir reikia išlaikyti turimas patalpas bei kitą sukurtą verslo infrastruktūrą, darbuotojus, turimą įrangą ir, be abejo, apyvartines lėšas.

Dažniausiai dalis šių apyvartinių lėšų suformuota bankų paskolomis, įprastai – įkeitus turtą, turimas apyvartines lėšas ir sutarus dėl kitų sutarties sąlygų, tarp kurių ir mokamų palūkanų dydis. Natūralu, verslas siekia jų kuo mažesnių, nes verslui tai – sąnaudos, mažinančios pelną.

Bankas gi siekia jų kuo didesnių, nes palūkanos už išduotas paskolas yra banko verslo dalis. Na, o bendrai sakoma, kad palūkanų dydį reguliuoja rinka, t. y. konkurencija tarp paskolas išduodančių bankų ir kitų finansinių institucijų.

Vyriausybė ir jos atstovai, ministrai ir vyriausybinių institucijų vadovai nuo pat pradžių įvardino palūkanų ar jų dalies kompensavimą kaip vieną iš pagalbos verslui priemonių.

O konkretus planas (bent jau ta dalis, kuri susijusi su verslo gelbėjimo priemonėmis, kurias administruos valstybės įsteigta finansų įstaiga „Invega“) paaiškėjo šį pirmadienį, laikinai einančiam ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantui Vaičiūnui ir „Invegos“ vadovui Kęstučiui Motiejūnui pristačius finansines priemones sunkumų patiriančiam verslui.

Buvo paskelbta apie daugiau nei 1,1 milijardo eurų pagalbos paketą ir tai, kad Vyriausybė padės verslo subjektams padengti palūkanas už paskolas, jeigu bankai sutiks pratęsti jas šešiems mėnesiams: tokiu atveju visos palūkanos iki 7 proc. dydžio bus pilnai kompensuojamos.

Šie du aspektai – privalomas bankų sutikimas pratęsti paskolos terminą ir maksimalus kompensuojamų palūkanų dydis ir sukėlė įtarimų. Ar tikrai pasirinktas būdas yra pats geriausias?

Sutikite, bet koks kreipimasis į banką ekonominėmis krizės sąlygomis su prašymu suderinti naują paskolos grafiką neišvengiamai sukels banko norą sau naudinga linkme pakeisti ir kitas sutarties sąlygas.

Juk galima, naudojantis proga ir motyvuojant išaugusia verslo rizika, pareikalauti pateikti papildomą užstatą, galbūt – suteikti asmeninį verslininko laidavimą ar kito verslo garantiją; pareikalauti galimybės didesnei finansuojamo verslo kontrolei; ir, be abejo, padidinti palūkanas už paskolą! Juk galima pasitelkti gana įtikinamą argumentą: „Invega“ jums kompensuos, papildomų kaštų neturėsite“.

Tačiau verslas tęsis ilgiau nei tie šeši mėnesiai, už kuriuos Vyriausybė („Invega“) įsipareigoja kompensuoti palūkanas. Spėkite, ar pasibaigus krizei bankas sutiks jas sumažinti? Kaip sakoma, „baikit, nemanau“.

Kitas aspektas – o kodėl nustatytas konkretus 7 proc. kompensuojamų palūkanų dydis? Juk jis gerokai didesnis, nei šiuo metu vyraujantis bankų suteiktų paskolų palūkanų dydis. Ar tai nėra savotiškas ženklas bankams kelti palūkanas? Kodėl nebuvo galima šią ribą nustatyti mažesnę, artimesnę rinkoje egzistuojančiai situacijai?

Galiausiai, ar supranta Vyriausybė ir jos ministrai, kad prie bet kurio paskolos sutarties pakeitimo ir jo įforminimo pridedamas dar ir banko „administracinis mokestis“, kuris pastaruoju metu tampa daugiatūkstantiniu, t. y. reikšmingai dideliu, ypač kai kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą?

Reziumuodamas daryčiau išvadą: priemonė reikalinga, tačiau sudėliota neteisingai. Žymiai paprasčiau būtų buvę turėti tiesioginius susitarimus tarp „Invegos“ ir bankų, kuriems būtų kompensuojamos palūkanų išlaidos pagal verslo subjektų prašymus, „Invegai“ priėmus sprendimą. O dabar, deja, kol kažkas stengsis išgyventi ir likti verslo žemėlapyje, bankai be jokios rizikos galės pasididinti pelnus. Visų mūsų sąskaita...

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėvio“ nužudymo – chaosas: nieko panašaus dar nebuvo (20)

Kodėl po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėviu“ vadinamo Nikolajaus Tarankovo mirties...

Tokios krizės automobilių prekeiviai dar nematė: pirkėjų nė kvapo (26)

Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas paralyžiavo visą Lietuvos verslą, bet automobilių prekyba...

Orai: per Lietuvą keliaus audros debesys (1)

Sekmadienį virš Rytų Žemaitija nusidrieks kontrastingas atmosferos frontas. Vakariniuose rajonuose...

Priversta saviizoliuotis iš Norvegijos grįžusi lietuvė: man aiškiai parodė, kad esu emigrantė ir antrarūšė budulė (642)

Karantinas Lietuvoje šiuo metu yra labai sušvelnintas, o nuo birželio 1 d. buvo ir išplėstas...

COVID-19 sirgęs vyras apibūdino ligos pradžią: net nejuto, kad smarkiai karščiuoja (128)

„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, –...

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (193)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Tragedija, pakeitusi fechtavimosi sportą: olimpinis čempionas mirė nuo lūžusios rapyros dūrio į akį (41)

Šiuolaikiniame fechtavimosi sporte traumos – didelė retenybė: kostiumai ir kaukės patikimai...

Bedarbio statusas: kaip mokėti PSD ir kokių naujų išmokų tikėtis jau netrukus (91)

Vienuoliktą karantino savaitę Užimtumo tarnyba „suskaičiavo viščiukus“. Karantininės...

Kruvinas vakaras Kroatijoje: Golubickui lūžo žandikaulis – reikalinga operacija

Atnaujintas Kroatijos futbolo čempionatas itin prastai prasidėjo 20-mečiui saugui iš Lietuvos...

Paulius Jurkevičius. Kava su sviestu ir kiti klausimai daktarui (106)

Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio...

|Maža didelių žinių kaina