aA
Rinkimai baigėsi, rinkimai prasideda. Kandidatai į prezidentus rikiuojasi finišo tiesiojoje. Vienas labai aiškus kriterijus, pagal kurį juos vertins mūsų rinkėjai, yra socialinė dimensija. Jų požiūris į socialinę atskirtį ir pajamų (ne)lygybę visuomenėje, kovą su skurdu ir biudžeto perskirstymą bei socialinę politiką apskritai nemažai lems, už ką piliečiai atiduos savo balsus.
Regina Radvilienė
Regina Radvilienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinė politika tradiciškai yra vidaus politikos sritis, ir nors pagal Lietuvos Konstituciją svarbiausia prezidento prerogatyva yra užsienio politika, mūsų gyventojai, tiesiogiai rinkdami šalies prezidentą, vis dar ypač atsižvelgia į tai, ką kandidatai sako būtent apie socialinę sferą, nes tai – jautru, tai liečia jų kasdienį gyvenimą.

Tačiau bene svarbiausias socialinės dimensijos pjūvis – socialinė atskirtis ir pajamų (ne)lygybė – tampa ypatingai aktualus Lietuvai ne tik vidaus politikos prasme, nes socialinė nelygybė mūsų šalyje, deja, nemažėja ir tapo jau latentine ir chroniška problema.

Ilgametės emigracijos, taip pat – Europos Komisijos ir tarptautinių organizacijų kasmet besikartojančios kritikos Lietuvos atžvilgiu kontekste socialinė nelygybė jau tapo ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos klausimu. Juo labiau ir mokslininkai pabrėžia, jog didelė socialinė nelygybė yra ir grėsmė nacionaliniam saugumui dėl galimų socialinių įtampų, skurdo įtakos žmonių fizinei ir emocinei sveikatai, atitinkamo didėjančio gyventojų nepasitikėjimo šalies valdžia ir vienas kitu.

Kodėl socialinė nelygybė Lietuvoje nemažėja yra kitas klausimas. Algirdo Butkevičiaus, o dabar ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės dėjo daug kompleksinių pastangų, kad skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje mažėtų.

Vis dėlto, panašu, kad problema yra įsisenėjusi nuo 2008 metais Lietuvą atsivijusios pasaulinės ekonominės ir finansinės krizės laikų, kai su ja be skrupulų (skurdžiausiai gyvenančių gyventojų sąskaita) ėmėsi kovoti Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, kurioje didžiąją kadencijos dalį finansų ministre buvo dabartinė konservatorių kandidatė į prezidentus.

Dėl tokio tuometinės konservatorių-liberalų koalicinės Vyriausybės socialinės politikos brutalumo pasekmių dabar akivaizdu, kad stebuklingos lazdelės niekas neras – pačiai socialinės nelygybės problemai spręsti reikia ilgalaikių priemonių.

Dabartinis premjeras S. Skvernelis, kaip kandidatas į valstybės prezidentus, tarp svarbiausių savo prioritetų akcentuoja socialinės atskirties mažinimą. Pirmiausia – per biudžeto, orientuoto į žmonių gerovę, perskirstymą, kad būtų apginti patys silpniausi mūsų visuomenės nariai ir nebūtų daromi sprendimai, skurdinant labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones. Taip pat – per įsipareigojimą paversti Lietuvą augančia valstybe, kad žmonės toliau grįžtų į Lietuvą, patikėję pokyčiais, kad čia galima kurti, užsidirbti, gyventi.

O ką dėl socialinės politikos ir socialinės atskirties mažinimo kalba kiti pirmojo trejeto kandidatai į prezidentus – Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė?

Čia iškyla jų abiejų patikimumo klausimas. Nausėda – buvęs bankininkas, daugybę metų nuosekliai propagavęs bankų ir turtingųjų interesus, visada menkinęs progresinių mokesčių idėją ir kritikavęs tuos šalies vyriausybių sprendimus ar pasiūlymus, kurie nukreipti į skurdo ir socialinės nelygybės mažinimą.

Tačiau netikėtai Nausėda patyrė atsivertimą savo žemiškoje kelionėje į Damaską iš bankininko į skurstančiųjų užtarėją ir socialinės lygybės propaguotoją. Deja, ši metamorfozė atrodo labai nenuoširdi, turint galvoje akivaizdų Nausėdos polinkį į prabangą, jo skandalingą prašmatnų stiklinį namą prie Pučkorių atodangos Pavilnių regioniniame parke ir atitinkamą gyvenimo būdą bei čia pat – jo, lyg kokio Lietuvai ir pasauliui nusipelniusio filantropo, pernelyg demonstratyvų kalbėjimą apie socialinį jautrumą.

Ponios I. Šimonytės patikimumas socialinės lygybės klausimu ne ką mažiau abejotinas. Ji, kaip ir Nausėda, staiga atsibudo ir tapo socialinės lygybės ir socialinio jautrumo čempionė. Socialiniu nejautrumu ji kaltino ir premjerą S. Skvernelį, ir A. Butkevičių, kai jis vadovavo Vyriausybei. Staiga ją ištiko amnezija dėl savo pačios sprendimų ir požiūrio, kokį demonstravo būdama finansų ministre A. Kubiliaus Vyriausybėje 2009–2012 metais.

Perėmusi finansų ministro portfelį iš Algirdo Šemetos, I. Šimonytė tęsė ne socialiai nejautrią, o tiesiog socialiai žiaurią antikrizinę politiką, kurios priešakinėse linijose aukomis buvo negailestingai išstatyti pirmiausia vaikai, vienišos mamos, bedarbiai, neįgalieji, pensininkai ir kitos pažeidžiamiausios visuomenės grupės, nurėžiant jiems valstybės išmokas. Turtingieji tapo dar turtingesni, o skurstantieji dar labiau nuskurdo.

Premjeras S. Skvernelis neturi šių silpnųjų vietų ir tokių dalykų, kaip Nausėdai ar Šimonytei, jam prikišti tiesiog neįmanoma. Kaip ir pats sako, jis sieks tapti paprastų žmonių prezidentu. Tačiau jam tebepriekaištaujama dėl to, kad jis – buvęs policininkas, neva siekiantis Lietuvą paversti policine valstybe. Tik ar nuoseklios pastangos ir pirmasis, kaip kandidato į prezidentus, prioritetas – kovoti su korupcija gali būti laikomas bandymu paversti Lietuvą policine valstybe? Argi dabartinės prezidentės visada pabrėžiamas prioritetas nebuvo būtent kova su korupcija? Net jei S. Skvernelis viešojoje erdvėje nesutaria su D. Grybauskaite, ar jų nevienija bendras kovos su korupcija tikslas?

Ir dabartinės pavasario sesijos programos akcentas – korupcijos prevencija ir socialinės atskirties mažinimas. Iki Vyriausybė socialinės atskirties, nelygybės mažinimo politiką įgyvendino per pajamų didinimą ir socialinės politikos sritis, laimei, Seimo valdantieji pritarė pensijų reformai (pagaliau imtasi nuoseklių kompleksinių priemonių, siekiant, kad Lietuvos gyventojai neskurstų senatvėje), paramai jaunoms šeimoms (įgyvendintos pamatinės vaiko teisių reformos, įvesti vaiko pinigai, pradėjo veikti būsto paskolų programos).

Siekiant Lietuvos piliečiams naudingos šalies vidaus ir užsienio politikos sinergijos, po prezidento rinkimų būtinas konstruktyvus dialogas tarp Vyriausybės ir naujojo prezidento. Vertinant dabartinę politinę situaciją, tokį dialogą įsivaizduoju tik prezidentu tapus S. Skverneliui. Jis užtikrintų ir tinkamą pusiausvyrą tarp socialinės lygybės ir kovos su korupcija prioritetų.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(159 žmonės įvertino)
3.4465

Top naujienos

Po Nausėdos kritikos ministrų dėlionė tik sunkėja: kai kurios partijos plano B net nenori svarstyti (208)

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrus. Dar praėjusią...

Ligoninės vadovas apie koronaviruso poveikį: kai 37 metų žmogus lieka be plaučių, tada supranta, kad virusas yra (269)

„Pandeminė situacija Šiaulių mieste ir rajone – siaubinga“, – sako Respublikinės...

Savaitgaliais ir švenčių dienomis Latvijos parduotuvėse bus draudžiama prekiauti alkoholiu ir cigaretėmis (13)

Pagal vyriausybės priimtas įstatymų pataisas, nepaprastosios padėties metu savaitgaliais...

Net 28 mirties nuo koronaviruso atvejai: 7 žmonės mirė Šiaulių apskrityje, vienas iš jų – netikėtai jauno amžiaus (183)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Rusijos kariams trauktis pasiūliusi Moldovos prezidentė sulaukė Maskvos atsako (195)

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atmetė Moldovos išrinktosios...

SAM pataria: kokie dokumentai įrodo, kad darbuotojas yra pasveikęs nuo koronaviruso (4)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad informacijos apie tai, jog darbuotojas yra...

Nausėda paragino Skvernelį imtis veiksmų, kad užsikrėtimų skaičius pradėtų mažėti (238)

Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su laikinai Ministro Pirmininko pareigas...

Palangos oro uosto pakilimo tako atnaujinimui lėšų nenumatyta: išbraukti teko ir kitus oro uostų projektus

Susisiekimo ministerijos atstovas Saulius Kerza sako, kad iš DNR plano teko pašalinti didelę...

Kaune ieškomas vyras, kuris pateikęs suklastotą receptą įsigijo psichotropinių vaistų (5)

Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl disponavimo suklastotu dokumentu, kuomet...

Edita Rouge | D+ nariams

Baisioji Matuko byla jų įvaizdį sunaikino galutinai: „į namus atsivesti kitą vyrą“ tapo nuosprendžiu

Mūsų visuomenėje vis dar gajūs įvairiausi stereotipai, išankstiniai įsitikinimai, kurie neturi...

|Maža didelių žinių kaina