Daugumoje Europos šalių vaistų prieinamumas pacientams siejamas su galimybe naująjį vaistinį preparatą įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
Kodėl gi taip nutinka, kodėl Lietuvoje sveikatos sistema ir už ją atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija neužtikrina operatyvaus vaistų patvirtinimo? Remiantis W.A.I.T. 2022 m. atliktu tyrimu, Lietuvoje naujo vaisto įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašus vidutiniškai užtrunka net 536 dienas! Kuomet kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse šis terminas nesiekia nė dviejų mėnesių.
Taip pat kyla natūralus klausimas – kodėl Europoje dominuojanti išorinio referavimo sistema, kuri leidžia reguliuoti kainas visoje Europoje, nėra taikoma Lietuvoje? Kylančias vaistų kainas ir nuolatinę kovą dėl vaistų vietos Kompensuojamųjų vaistų kainyne lemia įteisinta ydinga tvarka, kuomet yra skelbiami konkursai.
Kita priežastis yra ta, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiandien vis dar nevykdo savo vienos iš pagrindinių funkcijų – vaistų vertinimo. Kitaip tariant dėl laiko biurokratiniams procesams ir atliekamoms funkcijoms Lietuvoje žmonės pagalbos taip ir nesulaukia. Nors šiandien Lietuvoje pagaliau turime sveikatos technologijų vertinimo suformuotą ekspertų grupę, bet ji sugeba išnagrinėti vos kelias paraiškas per mėnesį.
Pikčiausia yra tai, kad dėl visų šių priežasčių nukenčia Lietuvos žmonės, ypač susirgę sunkiomis ligomis, dažnu atveju ir onkologinėmis. Kai kurių onkologinių ligų gydymui skirtų vaistų prieinamumas kartais nesiekia 40–50 proc., tuo tarpu kitose ES šalyse šis rodiklis yra 70–90 proc.
Nepanašu, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir nueinanti Vyriausybė gebėtų inicijuoti kardinalius pokyčius, galinčius pakeisti esamą situaciją.
Vis dėlto, naujai Vyriausybei būtina bendradarbiauti su Europos Komisija ir peržiūrėti galiojančius bendruosius farmacijos teisės aktus. Tai padės spręsti kylančias problemas, tokias kaip dažnas svarbiausių vaistų trūkumas, nevienodos galimybės naudotis inovatyviais gydymo būdais skirtingose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
Siūlomi pakeitimai apimtų vaistų reguliavimo apsaugos mažinimą, geresnį ir tolygesnį vaistų prieinamumo visoje Europoje užtikrinimą, EMA finansinio skaidrumo didinimą, reguliavimo procedūrų supaprastinimą ir poveikio aplinkai mažinimą.