Jau prieš dvejus metus – 2021 gegužės 19 d. šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavo ekspertai, kurie įspėjo, jog visos šalys pradėjo nuo teisinių sąlygų sudarymo vienalytėms poroms reikalauti daugiau. Tuomet mūsų posėdyje dalyvavo advokatas, atstovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teisme ir kitų aukštų teismų bylose, ADF International direktoriaus pavaduotojas R. Clarke, teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas V. Turonis, Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas A. Globys ir advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas P. Čerka. Posėdis yra viešas, jį galite pažiūrėti:
Tarptautinę praktiką nagrinėjantis R. Clarke jau tada sakė, kad daugelyje šalių civilinė partnerystė, kas dabar siūloma ir Lietuvoje, buvo pristatytos kaip tariamos diskriminacijos panaikinimas, t.y. partnerystės klausimo sprendimo pabaiga, taškas, kuriuo bus patenkintos visos pusės.
Vis dėlto, kaip rodo kitų šalių praktika, pradėjusių nuo to, nuo ko dabar siūloma pradėti Lietuvai, pagrindinis tikslas visada buvo tradicinės šeimos sampratos pakeitimas. Tokios taktikos imamasi tada, kai didžioji visuomenės dalis prieštarauja vienalyčių porų sulyginimui su šeimos institutu. Taip daroma žinant, kad milžiniškas pokytis nebus sutiktas teigiamai, todėl einama mažesniais žingsniais, kurie jau po pirmo žingsnio virsta į nesustabdomą įvykių seką.
Praktika rodo, kad labai greitai po to, kai įteisinama civilinė partnerystė, seka jos ir santuokos skirtumų teisėje nagrinėjimas, prasideda įvairios viešųjų ryšių kampanijos žiniasklaidoje, bylinėjimaisi dėl diskriminacijos. Visa tai baigiasi vienodai – leidimai įvaikinti vaikus ir t.t.
Toli ieškoti nereikia. Estija praėjusią savaitę priėmė įstatymo projektą dėl santuokų lygybės ir nuostatas dėl registruotos partnerystės įstatymo įgyvendinimo – NUO 2024-ŲJŲ SAUSIO 1 DIENOS SANTUOKĄ GALĖS SUDARYTI DU SUAUGĘ ŽMONĖS, NEATSIŽVELGIANT Į JŲ LYTĮ.
Estijos valdžia, kurią beje taip pat sudaro konservatoriai ir liberalai, paaiškino, kodėl taip pasielgė. Neva nuo 2014 metų, kai buvo priimtas partnerystės įstatymas be būtinų teisinių pakeitimų, todėl tam tikra dalis Estijos gyventojų susidūrė su teisinio netikrumo sąlygomis. Estijos pavyzdys dar kartą patvirtina, kad civilinių partnerysčių kūrimas yra santuokos sampratos pakeitimo, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas, strategijos dalis.
Ekspertai, vertindami kitų šalių patirtis, paskaičiavo, kad vidutiniškai nuo civilinės partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo valstybėse praeina maždaug 8 metai. Lietuvos Seimo dauguma pasiruošusi bet kokia kaina sudaryti tam precedentą.
Todėl nenuostabu, jog imamasi net ir tokios taktikos, kuri yra politiškai neetiška, kai kuriais atvejais net absurdiška. Kaip ir komunikacija, kad neva mes neatitinkame tarptautinės bendruomenės standartų, o dėl to įsižeis NATO ir kitos organizacijos, kurioms priklauso Lietuva. Čia taip kalba konservatorė J. Sejonienė ir kt., kurie jau anksčiau priskaičiavo, kad Lietuvoje milijonas gyventojų yra homoseksualūs.
Tačiau, kalbant rimtai, negalima pamiršti, kad tos pačios ES tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose yra kalbama apie šeimą, vienalyčių porų teises, aiškiai pasakoma, kad santuoka yra šalių narių kompetencija. O tai reiškia, kad kiekviena šalis sprendžia, kaip ji santuoką apibrėš įstatymais. Mes, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, nusprendėme, kad Konstitucija, Lietuvos įstatymai turi saugoti tūkstantmečius siekiančią šeimos sampratą, todėl priešinsimės visiems šios valdžios žingsniams, kurie susiję su tradicinės šeimos sunaikinimu.