1. Legalizavo politinę korupciją. Oficialu – Lietuvos Respublikos Seime įstatymus priiminėja už politinę korupciją nuteistos partijos, Seimui vadovauja ir šalį reprezentuoja nuteistos partijos pirmininkė, o už korupciją nuteistas Seimo narys balsuos ir Seimo posėdžiuose dalyvaus iš kalėjimo, nes Seimo dauguma nerado savyje moralinio stuburo išmesti baudžiamojoje byloje teismo nuteistą kolegą iš parlamento. Ar galėjo būti kitaip? Žinant, kiek konservatorių partijos viršūnėlių su pačiu Gabrieliumi Landsbergiu „pristatinėjo programą“ nuteistam koncernui, atsakymas aiškus – ne, kitaip būti negalėjo.
2. Pasikėsino į visų žmonių namus. Kažkada pasistengę, kad nekilnojamas turtas taptų kilnojamu, konservatoriai šiemet užsimojo dar daugiau – visuotinai apmokestinti visų Lietuvos žmonių nekilnojamąjį turtą. Konservatoriai seka Lenino, jo skarmalių ir komunistų pėdomis. Tik pilietinės visuomenės reakcija bei piketas prie Seimo privertė valdančiuosius atsitraukti nuo šios minties.
3. Konstituciją aiškina taip, kaip valdantiesiems patogu. Lietuvos Konstitucinį Teismą jau galima oficialiai pervadinti į Šedbaro Konservatorių Teismą, ir tai nebus klaida. Čia reikia paminėti du dalykus: Vytauto Landsbergio paskyrimą valstybės vadovu, nors Konstitucinis Teismas (KT) jau du kartus išaiškino, kad valstybės vadovą renka šalies piliečiai, ir faktą, kad konservatoriai įmetė į Konstitucinį Teismą saviškį tiesiai iš Seimo suolo, be „atšalimo“, bet su galimybe pasukti išaiškinimus ten, kur reikia.
Beje, uolus V. Landsbergio, kaip valstybės vadovo, idėjos gynėjas Stasys Šedbaras, turėjęs aiškiai kitokią nuomonę, nei prieš tai buvę KT išaiškinimai, į KT paskirtas iš karto po to, kai mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ėmėme garsiai klausti, kodėl Seimo dauguma, padedant Sauliui Skverneliui, paskyrė V. Landsbergį valstybės vadovu. Sutapimas?
4. Vietoje lietuvių vaikų – migrantai. Pamiršote šimtus milijonų, kuriuos valdžia pataškė už modulinius namelius imigrantams, tvoroms pasienyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistoms baudoms už nežmogišką elgesį su migrantais? Jei pamiršote, tai konservatoriai su Laisvės partija mums primena – tuštėjančiai Lietuvai gyventojų privešime. Dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių. Tarsi kokių prekių, pakrovę į specialius užsakomuosius reisus. Neužteks iš kaimyninės Baltarusijos, tai – iš Nigerijos ir Malio.
Ir tokie valdančiųjų užmojai jau ne tik grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai – grėsmė nacionaliniam identitetui. Ši valdžia užsispyrė aklai įgyvendinti neoliberalų darbotvarkę – sunaikinti tautinį Lietuvos identitetą, tradicijas, kalbą, sunaikinti genetinį lietuvių tautos kodą.
5. Pedofilų rojus Seime? Konservatoriams labai nepatogu, kai kažkas primena, kad už vaikų lytinį išnaudojimą teisme šiuo metu teisiamas Kristijonas Bartoševičius buvo aktyvus konservatorių partijos aktyvo ir Seimo frakcijos narys. Gal tai ir paaiškina, kodėl Seimo valdantieji iki šiol atmetinėja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarų parengtą įstatymo projektą dėl lytinių nusikaltėlių registro sukūrimo. Varnas varnui akies juk nekirs.
6. Kova su popieriniais drakonais po antklode. Į biblinio drakono žudytojo Jurgio vaidmenį įsijautęs užsienio reikalų ministras Gabrielius elgiasi lyg mažvaikis smėlio dėžėje, kai vieną dieną susipyksta su Kinija, o sekančią dieną jau išsižada amžinos draugystės su šios priešu Taivanu. Netrukus paaiškėjo tokio G. Landsbergio užsienio politikos kurso pakeitimo priežastis – prie „Igničio“ šliejasi įmonė, kuri susijusi su Kinijos komunistais. Taip kad, skambiai įvardinta vertybinė politika baigėsi iš karto, kai atsirado konservatorių lizdo finansinis interesas. Apie tai, kad kinai ateina į strateginį Lietuvos objektą ir kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui – nei Gabrieliui, nei konservatoriams nerūpi.
7. Skleidžia paniką ir atidirbinėja Rusijos propagandistams. Nepriklausomybės pradžioje turėjome tokį Rusijos propagandistą Aleksandrą Nevzorovą, dergusį Lietuvą. Vėliau, Putinui užpuolus Ukrainą, atsirado propagandistai Solovjovas, Zacharova, Girkinas ir kiti. O dabar Lietuvoje jau patys turime savąjį solovjovą užsienio reikalų ministro pareigose. G. Landsbergio retorika, kad netrukus Lietuva bus užpulta ir mūsų negins NATO – Rusijos propagandistų naratyvas. Jeigu tikėti Gabrieliumi, tai šiandien Lietuvoje turi sustoti visas gyvenimas – žmonės emigruoti, verslas sustoti, valstybė bankrutuoti. Tokį G. Landsbergio rinkiminį triuką laikau buku ir antivalstybišku. Kaip sakoma, kam mums priešai, kai saviškiai tokie – Kremliuje dėl tokios retorikos neabejotinai pokši šampano kamščiai.
8. Bandymas perrašyti Lietuvos istoriją. Landsbergiai laukė tris dešimtmečius, kol pasikeis kartos ir ateis ta, kuri tik vadovėliuose skaitys, kas vyko Lietuvos nepriklausomybės aušroje, neatsimins, kas yra Justinas Marcinkevičius. Kol kas jiems nepavyko istorijoje palikti tik vieną vienintelę Landsbergio pavardę, kuri būtų siejama su laisvės kovomis. Laimei, konservatoriai neapskaičiavo – J. Marcinkevičiaus puolimas, kitų laisvės kovotojų ir visų, kas ne konservatoriai ir ne Landsbergių klano dalis, trypimas prasidėjo per anksti. Dar yra gyvų, kurie viską puikiai prisimena. Prisimena ir Landsbergio vyresniojo dėstytojavimą marksizmo – leninizmo katedroje.
9. „Jie ateis mūsų vaikų...“. Šiemet kelis kartus buvo bandyta į Lietuvos teisinę sistemą įmesti šeimos sampratos sudarkymą, kuo pasinaudojant vienalytės poros galėtų reikalauti Europos Žmogaus Teisių Teismo įpareigoti Lietuvą prilyginti vienalyčius partnerius tradicinei šeimai ir leisti jiems įsivaikinti vaikus. Būtent šios galimybės – įteisinti vienalytėms poroms teisę auginti vaikus ar net naudotis surogatine motinyste, siekia valdantieji. Ko jie tik nedarė – skaičiavo balsus, perdarinėjo projektus, bandė pakišti po partnerystės įstatymu, ko pasėkoje išaiškėjo, kad jiems visiškai nerūpi nei teisiniai partnerių santykiai, nei turto paveldėjimo klausimai, nei informacijos suteikimas ligonėje, nes tai reguliuojantys teisės aktai jiems netiko. Jiems reikia kitko, kas nutiestų kelią į statusą, kokį Lietuvoje turi tik tradicinė šeima.
10. Lietuvos mokyklos tapo narkotikų prekybcentriais. Kažkada už visą tą neveikimą šiuos valdančiuosius ir jų satelitus Seime teis kaip už Lietuvos genocido vykdytojus. Nes narkotikų problema Lietuvos mokyklose yra tokio masto, kai jau būtina imtis neatidėliotinų ir griežtų priemonių tam sustabdyti, jei mes norime išgelbėti savo vaikus ir anūkus nuo beprasmių mirčių perdozavus narkotikų.
Aš tokį valdžios elgesį – atvirai sudaromas sąlygas narkotinių medžiagų plitimui, bausmių už narkotinių medžiagų pardavinėjimą mažinimui, narkotikų dekriminalizavimą ir net jų atvirą reklamą Seimo narių socialiniuose tinkluose vadinu lietuvių tautos genocidu, ir už visa tai šita valdžia privalės atsakyti.
Todėl artėjant Naujiesiems metams viešai pažadu, kad nežadu tylėti, ir kiekvieną dieną Lietuvos žmonėms viešinsiu niekšiškus valdančiųjų sprendimus, kuriuos jie priiminėja Seime – tiek pats, kaip partijos pirmininkas, tiek mūsų partijos atstovai Seime, tiek kiekvienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Nes nėra nieko pavojingiau Tautai nei trumpa rinkėjų atmintis, kuria pasinaudodama šita politinė konservatorių ir neoliberalų valdžia baigia sunaikinti Lietuvos Valstybę.
