Lietuvoje pagamintų dronų savikaina bus didesnė, nes nėra ir nebus leidžiama naudoti Kinijoje pagamintų komponentų.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) vykdo viešuosius pirkimus, kuriuose kaina yra svarbiausias elementas. Tad Lietuvos įmonės beveik neturi jokių galimybių laimėti tokius konkursus. Nelaimėjimai riboja įmonių investicines galimybes.
Lietuva turėtų surasti būdų, kaip skatinti nacionalinės gynybos pramonės pajėgumus, bet tam reikia bent dalį produkcijos pirkti kaip lietuvišką prekę.
KAM ir šiandien galėtų tą daryti pirkdama karines prekes Lietuvai ir Ukrainai, pasinaudodama nacionalinio saugumo interesų principu. Arba galėtų pirkti būtiną įrangą per NATO paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA).
Į mano paklausimą, kodėl perkant karinės paskirties įrangą kaip pagalbą Ukrainai, KAM nesinaudoja NSPA paslaugomis, gavau atsakymą, kad tai lėtas procesas, kuris užtrunka net devynis mėnesius.
Bet vargu, ar tai – tiesa.
NSPA turi galimybes pirkti be viešojo konkurso, iš vieno šaltinio, kai pirkimas vykdomas specialiomis sąlygomis, kai Ukraina užsako konkrečią prekę ir panašiai.
Štai konkretus pavyzdys.
NSPA agentūra 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos antidronų gamintojo oficialiai paklausė, per kiek laiko ir už kokią kainą įmonė gali patiekti beveik tūkstantį antidronų. Tą pačią dieną NSPA gavo preliminarų pagaminimo ir tiekimo grafiką bei gaminio kainą. Po penkių dienų, t. y. lapkričio 27 d., buvo pasirašytas kontraktas tarp NSPA ir gamintojo.
Taigi pirkimas užtruko ne devynis mėnesius, o penkias dienas.
Tiekimo greitis Ukrainai yra išgelbėtos karių gyvybės.
O štai KAM pradėjo antidronų pirkimo viešąjį konkursą 2023 metų lapkričio mėnesį, žadėdama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį užbaigti iki metų pabaigos.
Dabar jau kovo pradžia, bet dalis konkurso dar neužbaigta, o konkurso sąlygos, panašu, buvo paruoštos taip, kad galima būtų apskųsti laimėtoją teismui ir taip toliau vilkinti procesą.
Dar daugiau, net tie antidronai, kurie jau yra nupirkti, per mėnesį dar nebuvo išsiųsti Ukrainai. Ukrainiečiai to niekaip negali suprasti ir klausia, kodėl Lietuva, jei negeba nupirkti per viešuosius pirkimus greitai, antidronų neperka per NSPA?
Nežinau, ką į tai atsakyti. Į mano paklausimus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atsakinėja aplaidžiai, atrodo, kad labiausiai jam rūpi procedūros, o ne Ukraina ir jos kariai. O gal aplink ministrą ar Gynybos resursų agentūroje prie KAM yra pasislėpę Ukrainos nekentėjai, kuriems vilkinti tiekimą, prisidengiant sąlygų konkursams reikalavimais ir procedūromis, neblogai sekasi? Ir tai atitinka Putino interesus? Ar neorganizuojant pirkimų per NATO agentūrą bandoma pateisinti mūsiškės agentūros reikalingumą?