Esama situacija rinkimų sistemoje
Vyriausybė rugsėjį apsisprendė, kad bus paruoštas įstatymas kuris sukurs prielaidas balsavimui internetu Lietuvoje.
Kiek anksčiau Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektą, kuris turėtų įteisinti elektroninio balsavimo elementus rinkimų apylinkėse. Vis labiau atrodo, kad šis žingsnis nesustabdomas.
Prieš kalbant apie „balsavimą internetu”, reikėtų neužmiršti, kad tai visų pirma yra „balsavimas” (o žodis „internetas” čia figūruoja tik kaip priemonė).
Per pastaruosius kelis metus rinkimų srityje stebėjome svarbių pokyčių, ir, nemažiau svarbu, kad kai kurių pokyčių neišvydome. Jų kontekste reikia svarstyti rinkimų srities pakeitimus, kuriuos atneštų balsavimas internetu.
Tie svarbūs įvykiai:
- per praėjusius Seimo rinkimus pastebėti ir paviešinti atvejai, kai balsai buvo perkami nebe pavieniui, o urmu - „du tūkstančiai balsų”. Pradėjo formuotis nupirktų balsų rinka.
- dėl pažeidimų teismai pakeitė kai kurių apylinkių balsavimo rezultatus, ir “išrinkti” nupirktais balsai nepateko į Seimą.
Tačiau svarbu ne tik tai, kas įvyko, bet ir kas neįvyko.
Neįvyko štai kurie svarbūs dalykai:
- per praėjusius Seimo rinkimus, kurių metu vyko didžiuliai pažeidimai turėję net ir pasekmių rinkimų rezultatams, Vyriausios Rinkimų komisijos reakcija buvo kaip visada vangi.
- nei Seimas, nei Vyriausybė, nei VRK nesurengė konferencijos pastebėtų reiškinių ir kylančių grėsmių sprendimo būdams aptarti. Nebuvo atliktas oficialus grėsmių įvertinimas, visuomenė neišgirdo apie planą užtikrinti saugesnius ateinančius rinkimus.
- po nustatytų pažeidimų ir prasto institucijų veikimo nebuvo pakeistas VRK mandatas, VRK sudėtis, net VRK pirmininko pasiūlymas atsistatydinti nebuvo priimtas. Matyt įstatymų leidėjams situacija atrodo vis dar tinkama, „viskas teisėta”.
Taigi, kad stebime grėsmę keliančius reiškinius rinkimuose, neįgalią rinkimus prižiūrinčią instituciją ir į blogėjančią situaciją nereaguojančią sistemą.
Iliustratyvi situacija iš paskutinių rinkimų - prieš savivaldos rinkimus kai kurie partijų nariai paaukojo savo partijoms daugiau lėšų, nei gavo pajamų per metus. VRK pareiškė, kad šiems atvejams atskiro dėmesio neskirs, o kaip visada tirs visą partijų finansavimą bendrąja tvarka. Ištirs jau gerokai po rinkimų. Suprantama, kad tuo metu padaryti ką nors jau bus per vėlu. Beje, nei tyrimo, nei VRK išvadų vis dar negirdėti.
Net ir naiviausiam žmogui yra akivaizdu, kad VRK neatlieka prideramos funkcijos, o politinė bendruomenė neparodo siekio ją pagerinti.
Būtent šiame kontekste turime svarstyti, ar Lietuva pasiruošusi naujam pokyčiui, kurį įneštų balsavimas internetu.
Ar institucijos pasiruošusio balsavimui internetu?
Palikime technologines diskusijas nuošalyje (nors nemanau, kad tai tik technologijos specialistų reikalas). Balsavimas internetu nėra vien techninis sprendimas, jis esmingai pakeis patį balsavimo procesą ir jo aplinką. Aptarkime keletą, mano nuomone, gana esminių.
Ir be didelės analizės matyti, kad diegiant balsavimą internetu numatomi dideli pokyčiai, kurie pareikalaus kokybiškai kitokio institucijų darbo, visų pirma Vyriausios Rinkimų Komisijos ir teisėsaugos institucijų.
VRK iki šiol rodė negebėjimą susidoroti su iškylančiomis problemomis, tad kelia abejonių, ar ji tinkamai suvaldys balsavimo internetu keliamas grėsmes. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad siūlantys balsavimą internetu pateikia, jog tai yra grynai technologinis uždavinys, “neturintis neigiamų pasekmių”. Taip tikėtina nepastebėsime didžiųjų grėsmių ir rizikuosime priimti sprendimus jiems tinkamai nepasiruošę.
O pasekmės čia didelės - abejotini rinkimai gresia valstybės nestabilumu.
Konservatyvus požiūris į balsavimą internetu
Nepaisant aprašytų akivaizdžių rizikų, elektroninis ir internetinis balsavimas matyt ras savo vietą. Elektroninis/internetinis balsavimas turi potencialą padaryti balsavimą paprastesnį, patogesnį ir, tolimoje perspektyvoje, pigesnį. Taigi, platesnis spektras klausimų galės būti pateikiamas balsavimui - nuo seniūnų ir seniūnaičių rinkimų, balsavimo sprendžiant savivaldybės klausimus ar organizuojant paprastesnius referendumus.
Jei siekiama, kad Lietuvos valstybėje rastųsi daugiau tiesioginės demokratijos, elektroninių / internetinių balsavimų naudojimas yra natūrali priemonė.
Kita vertus, konservatyvioji idėja turi siekti, kad naujos technologijos kurdamos naujas galimybes nepažeistų svarbių įtvirtintų principų, bei nerizikuotų valstybės stabilumu.
Rinkimai internetu nėra sprendimas, kuris baigiasi įdiegus kažkokią internetinę sistemą. Jis turi tapti integralia valstybės funkcionavimo dalimi, išsaugodamas gerąsias jau esamas rinkimų savybes ir pagerindamas silpnąsias vietas. Tokiam požiūriui reikalingas ne vienas sprendimas, o nuoseklus Seimo, Vyriausybės ir institucijų darbas. Taigi, konservatyviu požiūriu:
- Svarstant elektroninio balsavimo temą būtina siekti, kad ši tema būtų nagrinėjama ne „porcijomis”, o sistemiškai, numatant žingsnių eiliškumą ir ilgalaikius tikslus. Turi būti įtvirtinti esminiai principai (a) užtikrinimas kad nėra techninės galimybės susieti balso su asmeniniu, (b) galimybė tiksliai perskaičiuoti balsus, (c) kontroliuojama balsavimo aplinka turi būti lengvai pasiekiama rinkėjui (t.y. balsavimas internetu turi būti tik pagalbinis scenarijus).
- Pritarti balsavimo internetu diegimui apskritai, tačiau prie to turi būti prieinama nuosekliai. Turi būti pripažinta, kad anksčiau minėti sisteminiai rinkimų sistemos pasikeitimai (išvardinti anksčiau lentelėje ir kiti) šiuo metu nėra pageidautini. Visuomenė, politinė bendruomenė ir institucijos turi tinkamai pasiruošti pokyčiams. Taigi, diegimo procesas turi vykti nuosekliai, palaipsniui.
- Seimas ir Vyriausybės turi parengti ilgalaikę programą, kuris numatys laipsnišką elektroninių technologijų diegimą rinkimuose, reikalingas kompetencijas VRK ir teisėsaugos institucijose bei jų finansavimą, peržiūrės institucijų mandatus, etc.
- Technologijų taikymas gali būti pradėtas nedelsiant, tačiau privalės likti tik kontroliuojamoje rinkimų apylinkių aplinkoje.
- Kai technologijos būtų paruoštos ir išbandytos rinkimuose kontroliuojamoje aplinkoje, vėliau balsavimas internetu pritaikytas žemesnio lygio sprendimams priimti, visuomenės pasitikėjimas ja sukurtas, auditai įvykę, o kilę ginčai išspręsti, Seimas priimtų galutinį sprendimą išlėsti taikymą ir perkelti balsavimą iš „kontroliuojamos aplinkos”.
Laikantis šių principų būdų aiškiai pademonstruojama, kad konservatyvioji idėja nesipriešina pažangai, naujoms technologijoms ir galimybėms, kaip kartais bando parodyti beatodairiški pažangos propaguotojai. Konservatyvioji idėja siekia, kad ateinantys pokyčiai taptų organine visuomenės dalimi, panaikinantys trūkumus, bet išlaikantys esmines vertybes.