Keistokai atrodo p. Valentino Stundžio pašaipos svarstant Vyriausybės veiklos ataskaitą Seime, neva ši Vyriausybė mažai ką nuveikė, nes „švietimo ir mokslo sistemos juda ant tvirtai pastatytų bėgių ir valdantieji nelabai čia ką galėjo nei padaryti, nei pataisyti“.
Prisiminkime liūdnai pagarsėjusią buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus mokslo ir studijų sistemos pertvarką, kuri davė darbo Konstituciniam teismui. Bene pusšimtis Mokslo ir studijų įstatymo normų buvo pripažintos antikonstitucinėmis: teko keisti naujųjų aukštųjų mokyklų tarybų, liaudyje pašaipiai vadinamų „sovietų“ formavimo principus, nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo „krepšelį“, studentų rotacijos tvarką.
O kur dar politizuotas aukštųjų mokyklų veiklos vertinimas, privertęs neigiamai įvertintas aukštąsias mokyklas varstyti teismų duris.
Maža detalė: aukštosiose mokyklose dabartinės daugumos valdymo metais dvigubai daugiau studijuoja neįgaliųjų, išgelbėjome nuo sunaikinimo agronomų, miškininkų, trenerių, visuomenės sveikatos specialistų rengimą.
Ne ką labiau buvusiai valdžiai ir dabartinei opozicijai sekėsi su bendrojo ugdymo sistema. Net buvęs konservatorių vyriausybės premjeras Andrius Kubilius kreipėsi į dabartinę valdžią prašydamas išsaugoti jo buvusios vidurinės mokyklos statusą – paversti ją dvylikamete gimnazija. Buvusieji užprogramavo tiksinčią bombą – jau šiais metais turi nebelikti vidurinių mokyklų.
Deja, ponai konservatoriai ir liberalai, iš jūsų reformų liko tik šnipštas. Jau nuo pirmųjų šios Vyriausybės veiklos dienų nukenksmintas kvailas studentų priėmimo principas – netaikyti valstybės reguliavimo priimant į studijų programas. Mes tą iškart pakeitėme. Dabar valstybės užsakymas formuojamas ne pagal 6, kaip buvo reformos pradžioje 2009 m., o daugiau kaip 20 krypčių. Atlikta absolventų įsidarbinamumo stebėsena.
Tam prireikė išanalizuoti per 300 tūkst. Sodros duomenų bazės, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų įrašų, Darbo biržos ir Gyventojų registro duomenis. Prireikė Švietimo įstatymo pataisos. Dabar galime tiksliau pasakyti, kokie studentai buvo paklausesni, o kurių rengimo apimtis reiktų mažinti. Galėsime tiksliau prognozuoti jų poreikį.
Užsienio ekspertai šiemet įvertino Lietuvos mokslo potencialą – valstybė įgavo svertų formuoti aukštųjų mokyklų veiklos kryptis, išryškinti prioritetus, sudaryti sąlygas geresniam bendradarbiavimui. Ne nuoga konkurencija tarpusavyje, o bendradarbiavimas sudaro prielaidas aukštosioms mokykloms siekti gerų rezultatų tarptautinėje mokslo erdvėje.
Ant Vyriausybės stalo - Mokslo ir studijų įstatymo paketas. Įvesime sutartis su aukštosiomis mokyklomis, suteiksime daugiau teisių mokyklų bendruomenėms, studentams, didinsime jų paramos sistemą, formuosime valstybės užsakymą studentų priėmimui.
Taip, svarstymai užtruko, nes veikiančiame įstatyme reikėjo daug ką taisyti, įtikinti partnerius dėl reformos krypčių. Nesame įpratę svarbius strateginius dokumentus priiminėti buldozeriu, naktimis.
Pakeista bendrojo lavinimo mokyklų vadovų skyrimo tvarka – buvusi puiki dirva neskaidriems procesams. Kaip kitaip vertinti buvusios tvarkos „šedevrą“ iškart po būsimojo vadovo tinkamumo vertinimo sunaikinti visus įrašus. Kad nebūtų apeliacijų, o jos siekiantis nebeturėtų kuo pasiremti?
Tik aklas negali nematyti pokyčių egzaminų sistemoje, ministerijos pastangų nukreipti kuo daugiau moksleivių rinktis perspektyvias studijų kryptis. Jau baigiama rengti mokyklos vadovėlių leidybos pertvarka, kuri turės grąžinti privalomą patikrą mokyklose.
Parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie atvers kelią ne konkuruoti, o jungti mokyklas į didesnius vienetus. „Mokinio“ krepšelis bus keičiamas „klasės“ krepšeliu – tiksliau ir aiškiau finansuojamos mažos mokyklos, bus mažinama betikslė konkurencija dėl mokinio, pinigų vaikymasis. Mokyklos sutelks daugiau dėmesio kokybės gerinimui. Startas - jau šiemet, iš pradžių keliose savivaldybėse.
Tad konservatorių ir liberalų švietimo reformos molines kojas keičiame realiais tvirtais pamatais: švietimo prieinamumo, kokybės ir veiksmingumo didinimu.