Praeitoje vyriausybėje tokiais balsais tapo A. Valinskas ir Ko, kurios dėka A. Kubilius buvo atvestas į valdžią. Šiame Seime – „violetiniai“, kurie tik per plauką nepateko į vyriausybę. Daugiau mažiau tampa aišku, kad remiantis protesto balsais į valdžią gali ateiti ir R. Karbauskis.
Visiškai akivaizdu, ką pabrėžia ir šalies vadovė, kad Lietuvos rinkėjai nuolat „protestuoja“ dėl partinio – politinio „elito“ neįgalumo. Nors R. Karbauskis jau seniai politikoje, bet žmonės kažkodėl dar jo nelaiko isteblišmento dalimi.
Ko mes galime tikėtis iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir ką mes žinome apie jos vadovą? Valstietis-žemvaldys, lyderis, specialistas, pagonis, blaivininkas, mecenatas, prorusiškas milijonierius? Galbūt, bet tik ne žaliasis – įrodysiu tai kiek vėliau.
Kalbama, jog kaip ir daugelis politikų jis mėgsta klausytis tik savęs ir nelabai atsižvelgia į kitų nuomones. Matome, kad jis formuoja vadinamųjų „specialistų“ komandą, kai kada ir ne visai aiškios reputacijos. Kai kas sakytų, kad tai yra apgaulė, siekiant užmaskuoti savo partijos nesugebėjimą pritraukti žymesnių politikų. Nors, būkime objektyvūs, šie „specialistai“ gal ir neatrodys blogiau nei kai kurie buvusios ar dabartinės vyriausybės ministrai.
Ar R. Karbauskis yra pagonis? Ar tai yra tiesiog domėjimasis lietuviškąja mitologija, ar rimtesnė, galbūt net psichologinė problema? Protestas prieš krikščionybę? Bet ar tai kam trukdo?
Nors R. Karbauskis teigia, kad didelė dalis jo turto yra bankų paskolos, tačiau jis sugeba investuoti į tokius projektus kaip Baltų arena, ilgametis serialas apie Naisius ir kt. Vieniems tai gali pasirodyti susireikšminimu, kitiems – rūpesčiu savo kraštu.
Dar mes žinome, kad jis negeria ir siekia būti šios eros Lietuvos Motiejumi Valančiumi. Tautos išblaivinimas yra kilni idėja. Tačiau siūlymai, kaip tą padaryti praktiškai, labiau panašūs į Jurijaus Andropovo metodus.
Netyla ir užkulisinės kalbos apie R. Karbauskio specialų ryšį su Rusija. Ir kalbama tikrai ne apie rusiškas šaškes. Klausiama, kodėl jis buvo prieš NATO, prieš kariuomenės finansavimo didinimą, kodėl prieš atominę elektrinę, kodėl manipuliavo žemės referendumu prieš ES, kodėl jo verslas ir Rusijoj? Geri klausimai, bet jo partijos rinkėjui atsakymai nerūpi.
Pats R. Karbauskis sakosi, jog jis nėra verslininkas. Bet tiesiogiai ar per įmones valdo 30 tūkst. ha žemės, turi nemažai įmonių. Suprantama, kodėl jis taip nenoriai kalba apie asmeninį dalyvavimą vyriausybėje. Galimi interesų konfliktai, tektų atsisakyti tiesioginio valdymo, o tai tokiame versle, matyt, neįmanoma. Tad ruošiamasi vairuoti sėdint galinėje sėdynėje. Ar pavyks?
Reziumuojant galima būtų sakyti, kad dėl sąjungos su R. Karbauskiu konkuruos tiek socdemai, tiek konservatoriai, ir su protesto balsais į būsimos vyriausybės formavimą įsiverš mažai prognozuojama, galimai nestabili politinė jėga. Galbūt ji bus geresnė nei visos iki šiol buvusios „protesto“ partijos. Tikėkimės, galbūt.
Sakoma: kokia Lietuva, tokie ir jos politikai. Nieko naujo.
Dar R. Karbauskis skelbiasi esąs žaliasis. Kai kuriems žemės ūkio specialistams atrodo, kad tai yra parodija. Pasak jų, žmogus, teršiantis Lietuvos žemę ir duoną, neturėtų būti žalias.
Valstiečių partijos vadas neneigia, jog jis masiškai prekiauja herbicidu raundapu (glifosatu). Šį herbicidą Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi potencialiu vėžio sukėlėju žmonėms, nes surinkti reikšmingi duomenys apie tai, kad šis herbicidas sukelia vėžį laboratoriniams gyvūnams.
Nemaži kiekiai herbicido raundapo, kurį į Lietuvą įveža R. Karbauskis, yra išpilama į šalies laukus. Mes valgome duoną, pagamintą iš grūdų, apdirbtų šiuo herbicidu, geriame pieną, o kas atsakys, kiek raundapo prisigeriame, gurkšnodami lietuvišką alų? R. Karbauskis jau bandė pasiaiškinti, kad tai ne jo problema, o tų, kurie šį herbicidą perka ir naudoja žemės ūkyje. Toks paaiškinimas skamba taip pat kaip išvedžiojimas, esą narkotikų pardavimas nėra problema, o problema yra jų neteisingas vartojimas.
Raundapo naudojimą prieš derliaus nuėmimą skatina ir išmokos už paliktas ražienas.
Nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius mus ramina, kad padėtis daugiau ar mažiau kontroliuojama, teigiama, kad raundapas suskyla per 10 dienų. Tai – netiesa. Kai kuriuose dirvožemiuose jis nesuyra ir per pusę metų!
Šiandien grūdų augintojai bei įvairios suinteresuotos augalų apsaugos organizacijos (keista, kodėl apsaugos, o ne naikinimo) sako, jog nėra vienareikšmiškai nustatyta apie raundapo (glifosato) kenksmingumą. Teigiama, esą klausimas yra politizuojamas, o Pasaulinė sveikatos organizacija remiasi senesniais duomenimis ir skelbia vieną kitai prieštaraujančias išvadas.
Svarbu pabrėžti, jog Pasaulinė vėžio tyrimų agentūra prieš kelias dienas pareiškė – glifosatas tikrai sukelia vėžį laboratoriniams gyvūnams, bet šiandien nepakanka duomenų, jog jis per maistą sukelia vėžį žmonėms. Šiuo pagrindu aukščiau minėtos suinteresuotos organizacijos ir lobistinės grupės vysto kampaniją, skelbdamos, jeigu nepakanka duomenų – reiškia nėra toksiška.
Tuo tarpu būtent ne politikų, o mokslininkų žodis yra aiškus – laboratorinėmis sąlygoms įrodyta, kad glifosatas yra toksiškas. Tad šiandien ES vyksta kova tarp žemės ūkio ir aplinkos bei sveikatos ministrų. Kas nugalės? Ar tie, kurie galvoja tik apie didesnį derlių ir pelną, ar tie, kuriems rūpi ekologija ir žmonių sveikata?
Pasakojama, kad vienas lietuvių valstietis – žaliasis, paklaustas apie raundapu nupurkštų javų galimą žalą, atkirto, esą kam kelti triukšmą, nes tokie grūdai daugiausia vežami į trečiąsias šalis. Neblogai? Ir kaip elevatoriuose atskirti užterštus nuo sveikų?
Faktas yra tas, kad herbicido raundapo naudojimas Lietuvoje yra nekontroliuojamas ir galimai jis purškiamas net ant jau bręstančių javų, ko, beje, neneigia ir pats R. Karbauskis.
Tai – skandalas. Ir ne vien todėl, kad „žaliasis“ pardavinėja šį kancerogeną, bet ir todėl, kad šio herbicido naudojimas iki šiol Lietuvoje nėra ribojamas. Jeigu mes už Europos Sąjungos pinigus keičiame kancerogeninį asbesto šiferį, jeigu mes skeptiškai žiūrime į genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimą, tai ir raundapo tipo herbicidas neturėtų būti pilamas į Lietuvos laukus ir laisvai pardavinėjamas.
O Generalinė prokuratūra, gindama viešajį interesą, galėtų pasidomėti, kaip iki šiol buvo naudojamas ir kontroliuojamas šis herbicidas.