Kitaip nei Loreta Graužinienė ar Algirdas Butkevičius, nemanau, kad ši informacija yra eilinė, tokia pati, kokią matome metų metais. Esu panašių pranešimų skaitytoja ne vienerius metus, todėl vertinu atsakingai. Ji yra labai svarbi. Dar daugiau, informacijos apie VSD pažymą paskelbimas ne tik kad nepadarė žalos valstybei, bet informavo apie galimą žalą.
Nesutinku ir su Jurgiu Jurgeliu, kuris bando menkinti Kremliaus pastangas daryti įtaką Lietuvai, vadindamas informaciją „trolinimu“.
Tai, kokia propaganda prieš Lietuvą plūsta per Piervyj Baltijskij, Regnum.ru, Rubaltic.ru, kaip tokios pačios žinios platinamos Lietuvoje per lietuvišką ir tautinių mažumų žiniasklaidą ir kokie dideli pinigai yra skiriami Rusijos įtakai per žiniasklaidą skleisti pasaulyje, aiškiai įrodo, kad BNS pateiktoje informacijoje yra atskleisti dalykai, dėl kurių ne žurnalistus reikia tampyti po apklausas, bet iš esmės pakeisti požiūrį į valstybės saugumą.
Beje, labai fariziejiškai atrodo socialdemokratų raudos dėl persekiojamos žiniasklaidos, kai jų lyderis ministras pirmininkas A. Butkevičius BNS pranešimo dieną griežtai pareikalavo, kad teisėsauga išaiškintų, kas nutekino informaciją. Jie ir vykdo premjero reikalavimą! Tuo tarpu A. Butkevičiaus pasisakyme nebuvo jokio susirūpinimo pranešimo turiniu, vien tik pasipiktinimas, kodėl žmonės sužinojo tiesą.
Dar kartą peržiūrėjau, kas rašoma BNS pranešime. Jame – svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui dalykai. Ir ne tik tai, kad kaimyninės valstybės Prezidentas asmeniškai dalyvauja siekiant sukompromituoti, apšmeižti mūsų valstybės galvą. Tikslus nesunku numanyti – siekiama pakeisti dabartinę Prezidentę Dalią Grybauskaitę kitu asmeniu. Aiškios ir priežastys – dėl projektų, kuriais siekiama stipriai sumažinti Rusijos Federacijos įtaką per energetiką ne tik Lietuvoje, bet ir regione, dėl Rytų parnerystės prioriteto Lietuvos pirmininkavimo metu.
Tačiau apie BNS pranešimo turinį iki šiol – nė vieno apžvalgininkų ar Vyriausybės atstovų komentaro.
O klausimai tikrai svarbūs:
1. Rusijos Federacijos Prezidentas ruošia priešiškas atakas prieš kaimyninės valstybės vadovę. Kaip reaguos Vyriausybė, pagal Konstituciją atsakinga už krašto nacionalinį saugumą? Ar buvo koks pasitarimas, ką ruošiamasi daryti?
Snowden'o nutekinta informacija, kad JAV tarnybos klausėsi Vokietijos kanclerės, sukėlė pasipiktinimo bangą. Panašu, kad mums daug grėsmingesnė informacija yra arba menkinama, arba į ją numojama ranka. Kodėl grėsmingesnė? Todėl, kad reikalą turime ne su NATO partneriais, o su specialia Kremliaus valdyba Baltijos valstybėms.
2. Su kokiais Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais nuolat bendravo RF saugumo agentas V. Smirnovas? Gal galėtų savanoriškai atsiliepti patys bendravusieji? Būtų tinkamas liustracijos veiksmas, ypač tiems, kurie nuoširdžiai nesuprato, kas yra V. Smirnovas.
3. Kodėl tyli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis V. Tomaševskis? Juk BNS tekste aiškiai įvardinta, kad jo partijos atstovai kartu su Rusų sąjungos atstovais turėjo kontaktų Kremliuje. Kada tai buvo? Mano analizė rodo, kad prieš Seimo rinkimus. Ką derino? Bendrus sąrašus į Seimo rinkimus? Vien surinkus to meto žiniasklaidos pranešimus apie bendro sąrašo su Rusų sąjunga ir Prunskienės partija sudarinėjimo ypatumus bei sugretinus žinias apie pokalbius Kremliuje, ko gero, paaiškėtų, jog Lenkų rinkimų akcija savo sėkme Seimo rinkimuose turėtų džiaugtis kartu su minėta Kremliaus valdyba. Ir tai valdančios koalicijos sudėtinė dalis!
4. Kokių kitų partijų atstovai turėjo (turi) ryšius su Kremliaus valdyba?
Gal gali taip pat liustruotis? Visada sakiau ir sakysiu – dabartinei Lietuvai svarbiausia yra užkardyti šiuo metu vykstantį kolaboravimą su priešiškus tikslus mūsų valstybei puoselėjančių valstybių tarnybomis. Bijau, kad tokio kolaboravimo mastas niekuo nesiskiria nuo to, kuris buvo Lietuvoje iki 1940-ųjų. Neseniai per LRT Radiją girdėjau „Amerikos balso“ archyvų laidą su Jonu Aisčiu, kuris 1958 metais analizavo lietuvių rašytojų kolaboravimo mastus. Paminėjo sovietų išgarbintą ir klasiku padarytą Teofilį Tilvytį, kuris, pasirodo, jau anos Lietuvos laikais menkino Nepriklausomybės kovų savanorius, kaip dabar tai daro Algirdas Paleckis ir Bronius Bradauskas apie Sausio 13-ąją (citata: „Kiek galima apie tai kalbėti?!“). Verta priminti ir geriausiai žinomą kolaborantą žurnalistą Justą Paleckį, kuris ikikarinėje Lietuvoje rašė knygas apie gražų gyvenimą Rusijoje, vadovavo bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga organizacijoms.
Man neužtenka, kad tokiose pažymose minima „kitų partijų atstovai“, „kiti žiniasklaidos atstovai ir politologai“.
Noriu, kad kolaboravimas būtų stabdomas dabar.
Efektyviai ir iš esmės. Sėskim ir tarkimės, kaip tai daryti, o ne tardykim valstybės nacionalinį saugumą padedančius stiprinti žurnalistus.
Rūta Janutienė per „Piervyj Baltijskij“ ir RuBaltic.ru vadinama „nepalaužiamąja“, šlovinama, lyg Sovietų Sąjungos didvyrė, o tuo metu Lietuvos tarnybos tardo visai kitose barikadų pusėje dirbančius žurnalistus.
Bijau, kad iki šiol pudruota istorija apie praeities kolaborantus gali kirsti dideliu vėzdu per mūsų dabartį. Užaugo nauja karta, tačiau gatvėje paklausus apie partizanų išdaviką Juozą Markulį, vargu ar daug atsirastų žinančių. O Kostas Kubilinskas, iki šiol vertinamas tik kaip poetas, nors jo kolaboravimas kainavo prieš sovietus kovojusių didvyrių gyvybes. Sumaištis vertybėse – lobis priešiškoms struktūroms.
O dabar priminimui citatos iš praėjusios savaitės BNS pranešimo, kurios taip ir nesusilaukė deramo dėmesio:
„Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius, kaip teigia VSD, jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, „atrandant“ Rusijos archyvuose, esą, naujų duomenų apie jos biografiją.
Anot VSD, Rusijos specialiosioms tarnyboms pavesta aktyviai naršyti Rusijos archyvuose renkant kompromituojančią informaciją apie aukštas pareigas užimančius buvusios SSRS valstybių pareigūnus, siekiant daryti jiems poveikį.“
„Valdybos darbuotojas saugumo agentas V. Smirnovas, VSD teigimu, naudojęs mokslininko priedangą, iki praeitų metų pabaigos reguliariai lankėsi Lietuvoje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais.“
„Ši informacija gali būti skelbiama pasinaudojant ir Lietuvoje minėtos Rusijos prezidento administracijos valdybos ryšiais Lietuvoje. VSD teigimu, valdyba turi ryšių su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais, politologais. VSD duomenimis, pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai, minima, jog valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais...“