Vilniaus mieste veikia 125 darželiai ir juos lanko per 20 tūkstančių vaikų.
Šiemet pateikta 7615 paraiškų užrašyti savo vaikus lankyti šias ugdymo įstaigas, o planuojama sukurti tik iki 6150 naujų vietų kai kuriose mokyklose, darželiuose ir kitose naujose patalpose. Darželio negaus per 600 vaikų.
Tėvai, kurių vaikai nepateko į darželį, turės ieškoti išeičių: leisti vaikus į privačius darželius, kuriuose „kandžiojasi“ kainos, arba vienas iš tėvų turės nedirbti, arba šeimoms teks kraustytis gyventi iš Vilniaus miesto ir persvarstyti šeimos gausinimo planą.
Tokios grėsmingos situacijos nesusidarytų, jeigu miesto valdžia nuosekliai rūpintųsi vaikų, jaunimo ugdymu. Dabar miesto mokyklų tinklo pertvarka nevyksta, skolos mokykloms auga ir jau siekia per 100 mln. Lt, darželių problemos metai iš metų laukia sprendimo.
Jau dabar galima žymiai efektyviau spręsti darželių problemas. Mieste yra nemažai mokyklų, kurios pustuštės. Į jas galima įkelti pradinių mokyklų klases, įsikūrusias buvusiose darželių-mokyklų patalpose. Tokių pradinių mokyklų mieste yra 12. Jau vien jas perkėlus į bendro lavinimo mokyklų patalpas atsilaisvintų per 150 vietų.
Be to, ir 15-oje dabar veikiančių darželių-mokyklų didžiąją dalį patalpų užima pradinių klasių mokiniai. Kiekvienoje jų mokosi po 80 pradinukų, kurių bent dalį taip pat galima būtų iškelti į mokyklas, o atsilaisvinusias patalpas atiduoti darželio vietų negavusiems vaikams.
Tuo tarpu dabar laisvos mokyklų patalpos nuomojamos privatiems subjektams, užsiimantiems verslu, o miesto vaikai nepatenka į darželius.
Suprantama, šitas kelias nėra toks paprastas, reikia iš mokyklos bendruomenės gauti pritarimą ir mokymuisi sudaryti bent ne blogesnes sąlygas. Reikia tartis su tėvais, norint apginti viešą interesą.
Kita problema, kelianti tėvų pasipiktinimą – savivaldybės administracijos veiksmai registruojant vaikus į darželius. Pagal savivaldybės nustatytą tvarką registracija elektroniniu būdu pradedama nuo kalendorinių metų sausio 10 d. iki balandžio 30 dienos. Tėvai, norėdami užsiimti kuo aukštesnes pozicijas eilėje, pradeda masiškai vienu metu registruotis ir sistema dėl perkrovimo „užlūžta“. Dėl to vėliau užsiregistravę tėvai atsiduria gerokai žemesnėse pozicijose.
Suprantama, iš tų tėvų pusės kyla didžiulis nepasitenkinimas. Pagrįstai keliamas klausimas dėl lygių galimybių principo pažeidimo. Akivaizdu, kad prašymų registracijos tvarką reikia keisti iš esmės. Tačiau savivaldybei tėvų pasipiktinimas mažiausiai rūpi.
Nemažai nusiskundimų iš tėvų susilaukia eilės sudarymo algoritmas. Pagal jį tėvai gali registruotis į penkis darželius. Nesklandumų susidaro dėl to, jog jeigu pagal pirmą pasirinkimą į darželį vaikas nepatenka, tuomet žiūrima pagal antrą pasirinkimą ir taip toliau. Tačiau ir pagal antrą pasirinkimą vaikas gali nepakliūti, jeigu antrą darželį pasirinkusių vaikų bus daugiau kaip pirmą.
Be to, sudarant eiles atsiranda vaikų, kurie turi pirmenybės teisę į darželį, kaip antai, pirmenybė suteikiama vaikams iš šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, arba vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų ir panašiai. Tuomet koreguojamos eilės ir vaikai, neturintys pirmenybės teisės, atsiduria eilėje vis žemiau.
Tokie pokyčiai eilėje vyksta nuolat ir tėvai mato, kad vieną dieną jų vaikas buvo 48, o po savaitės 128. Tuomet tėvai puola į savivaldybę aiškintis, rašyti užklausas. Telefonu negavę atsakymo arba gavę neteisingą atsakymą, tėvai priversti stovėti eilėse savivaldybėje, kad patektų pas atsakingus darbuotojus ir gautų bent šiokios tokios informacijos rūpimais klausimais, o dažniausiai reikiamos informacijos negauna. Tuomet įtūžę tėvai veržiasi pas kitus aukštesnio rango specialistus ir pas departamento direktorių Gintarą Petronį.
Tokių apsilankymų per dieną sulaukiama iki 200. Viso šito galėtų nebūti, jeigu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) paskirtos darbuotojos, tvarkančios registravimą, eilių sudarymo klausimus, būtų reikiamos kvalifikacijos ir galėtų tinkamai atsakyti į tėvams rūpimus klausimus, savo darbo neperkeltų ant kitų pečių ir nevarytų į neviltį tėvų.
Kaip žinia, savivaldybės švietimo klausimus yra patikėta tvarkyti LLRA frakcijos politikams. Kaip įprasta, šie pirmiausia stengiasi susodinti į šiltas vieteles „savus“ žmones, nesvarbu, kokios jie yra kompetencijos.
Taip atsitiko ir su tomis darbuotojomis, kurioms patikėti šios tvarkos klausimai. Jos, deja, nesugeba tinkamai susidoroti su šiais uždaviniais. Tačiau matydami problemas, kylančias dėl šių darbuotojų kaltės, vicemeras Jaroslavas Kaminskis, administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut nesiima jokių priemonių joms išspręsti ir, ar nekeista, kad šią susidariusią padėtį toleruoja ir pats meras Artūras Zuokas.
Dar viena problema, kurią šie atsakingi pareigūnai turėtų spręsti, tai vaikų priėmimas į darželius iš kitų savivaldybių. Pagal nustatytą tvarką vaikus iš kitų savivaldybių galima priimti į Vilniaus darželius, jeigu vilniečių vaikai neužima visų darželių vietų.
Kaip žinia, lenkiškuose Vilniaus darželiuose yra laisvų vietų ir jas užpildo Vilniaus rajono ir Šalčininkų vaikai, kurie, beje, šiuose darželiuose yra išlaikomi Vilniaus savivaldybės lėšomis.
Tokia „labdara“, be abejo, yra patenkinti šių rajonų vaikų tėvai. Bet visgi pirmiausia turėtume aprūpinti vilniečius vaikus ir tik paskui teikti labdarą kitiems. O tą problemą galima išspręsti paprastu būdu – sujungiant lenkiškus darželius ir atsilaisvinusias patalpas paskiriant vietų negavusiems vilniečių vaikams.
Tai būtų racionalu ir sąžininga. Taigi, jeigu būtų taisomos jau dvejus metus veikiančios centralizuoto priėmimo į darželius sistemos klaidos – patobulintas eilių sudarymo algoritmas, atrinkti kompetentingi aptarnaujantys šią sistemą specialistai, išspręsta komunikavimo su tėvais problema, panaudoti neužimtų mokyklų patalpų rezervai ir jei vicemerui J. Kaminskiui, administracijos direktoriaus pavaduotojai D. Narbut rūpėtų ne tik lenkiškai kalbančių tėvų vaikai, bet ir visų vilniečių vaikai, tikrai eilės į darželius ženkliai sumažėtų arba jų iš viso neliktų, o tėvų įtūžusiais veidais, mindančių savivaldybės slenksčius, matytųsi vis mažiau.