Kitaip ir būti negali. Pavyzdžiui, gydytojai, kurie Jungtinėje Karalystėje yra labai gerbiama ir daugiausiai uždirbanti visuomenės dalis. Tuo tarpu Lietuvoje gydytojai yra balso neturinti visuomenės dalis, beveik potencialūs nusikaltėliai, negerbiami, nevertinami, prastai apmokama darbo jėga, privalanti dirbti iš pašaukimo, gyventi šventosios dvasios vedama.
Jungtinėje Karalystėje gydytojų atlyginimai skelbiami viešai, juos pamatyti gali bet kas, kam įdomu – tereikia tiesiog atsidaryti reikiamą interneto svetainę. Lietuvoje tai valstybinė paslaptis, kadangi tai yra „teisė turėti paslaptį“, teisė gauti premijas, priedus ir t.t.
Jungtinėje Karalystėje tinka posakis: „Gydytojas ir ant akmens pragyvens”, tuo tarpu Lietuvoje – niekaip. Žinoma, neįskaitant klanų. Tie, kurie yra klano dalis, turi pažintis, įtaką. Vergvaldžiai. Nepajudinami, nelabai žinantys, kokia yra santvarka ar amžius. Tokiems emigracija negresia, o ir dirbti jie kitur ir negalėtų, ir nesugebėtų. Ne tik dėl kalbos barjero, bet ir dėl kitų – kultūrinių bei asmenybinių dalykų. Arogancijos, užimtos patogios vergvaldžių pozicijos, kuri, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nieko nereikštų.
Argi blogai finansuojama mūsų sveikatos apsauga? Tikrai ne. Kaip ir kur tie pinigai nusėda, štai kur klausimas. Ar politikai žino, ar tik su korupcija „kovoja“ kaip su vėjo malūnais? Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys biurokratai nesiskundžia mažais atlyginimais. Jie nėra vieši. Skiriamės nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Liūdna bus, jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, kadangi į šalį įvažiuoti bus sudėtingiau, ypač gauti darbo vizą.
Vasario 10 d. jaunieji Anglijos gydytojai nedirbo, bet streikavo. Tai buvo kone visų televizijos žinių kanalų pirmiausiai pranešama naujiena, apie tai buvo rašoma visų dienraščių pirmuosiuose puslapiuose, analizuojama sveikatos analitikų, nedelsiant buvo aptarta ir mokslo žurnale „Britų medicinos žurnalas“ (BMJ). Jaunieji gydytojai streikavo jau antrą kartą. Pastarasis streikas nuo ankstesniojo skyrėsi tuo, kad šį kartą streikavo ir skubios medicininės pagalbos gydytojai, ir psichiatrai – šių dviejų specialybių gydytojai nestreikavo pirmąjį kartą, bet jie dirbo.
Vasario 10 d. gydytojų streikas sulaukė daugiau visuomenės palaikymo, didesnio ir išsamesnio žiniasklaidos bei analitikų dėmesio. Sveikatos apsaugos ministras Jeremy Hunt per televiziją teisinosi, kad jis yra atviras deryboms ir diskusijoms, tuo tarpu jaunieji gydytojai, remiami Britų medicinos asociacijos, drąsiai davė nedviprasmiškus interviu, kad su jais nesiskaitoma, į jų pageidavimus neatsižvelgiama, tik žadama arba įsakinėjama.
Gydytojai jaučiasi negerbiami, nevertinamos jų pastangos, nei finansinės investicijos į jų mokslą. Tai žemina žmogiškąjį orumą, demotyvuoja. Jauni gydytojai kalbėjo: „Mes streikuojam ne tik dėl pinigų, bet pirmiausia dėl vertybinių dalykų, orumo žeminimo“. Jaunimas kalbėjo, kad jau yra sudaręs sutartis su gydymo įstaigomis Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose, ir, jeigu streikas neduos teigiamų rezultatų, jie nuo ateinančio rugpjūčio paliks Jungtinę Karalystę. „Jūs galėsite pasirūpinti importuoti gydytojus iš trečiojo pasaulio šalių“.
Gydytojams priekaištaujantys piliečiai, bei, žinoma, vietos biurokratai, piktinosi, kad tai amoralu, nedera su gydytojo profesija, kad tokiu būdu pažeidžiamos pacientų teisės, jų sveikata pastatoma į pavojų, bet jaunieji gydytojai, kurie turėjo ir nemažą vyresniųjų kolegų palaikymą, drąsiai atkirto, kad „tai politikai ir biurokratai, kurie iš tikrųjų mažai išmano, kas tas pacientų saugumas, rizika jų gyvybei“, ir kad tai kaip tik sudaro esmines prielaidas rizikai atsirasti.
„Nepailsėję gydytojai, neturintys geros gyvenimo kokybės, negali suteikti kokybiškų paslaugų“. Mes esame irgi žmonės, norintys pagarbos ir turintys orumo, bei nenorintys jo prarasti....“ Atsirado skanduojančių ir reikalaujančių ministro J. Hunt atsistatydinimo, vadino jį kvailiu, žlugdančiu britų sveikatos apsaugą...
Streiko dieną nebuvo atlikta trys tūkstančiai planinių operacijų, buvo atšaukta tūkstančiai konsultacijų, nes gydytojai su plakatais stovėjo už ligoninių durų, čia pat gatvėse, reikalaudami deramo, gydytojo profesiją atitinkančio apmokėjimo už darbą, tinkamų darbo sąlygų, laisvų savaitgalių, pagarbos gydytojo profesijai.
Streikavo beveik visų Anglijos ligoninių (tame tarpe ir universitetinių) gydytojai, už juos teko dirbti (kiek pajėgė) administruojantiems ligoninių medikams, konsultantams.
Jauniems gydytojams neseniai buvo pažadėta, kad iki 2019 metų jų alga padidės 11 procentų, bet po pažadų tuoj buvo pareikalauta, kad jie dirbtų ir šeštadieniais... už tą patį mėnesinį užmokestį. Tai reiškia, kad šeštadieniais reikalaujama dirbti už dyką. Laisvoje demokratinėje šalyje tokia apgaulė nepriimtina.
Jungtinėje Karalystėje pirmųjų metų gydytojų rezidentų alga yra 22 tūkstančiai svarų per metus, baigiantys rezidentūrą gydytojai uždirba jau 70 tūkstančius svarų. Tai minimali Jungtinės Karalystės gydytojo alga, jauno, tik baigusio gydytojo alga. Ji perskaičiuojama kiekvienais metais, ir kasmet – priklausomai nuo darbo stažo, tik didėja. Joks darbuotojas gydymo įstaigoje neuždirba daugiau už gydytoją. Visi kitų specialybių, medicinos įstaigų darbuotojai yra laikomi gydytojo pagalbininkais. Visos algos yra skelbiamos viešai, o reputacija ir kvalifikacija yra neįkainuojamos.
Kol britai dar neišstojo iš Europos Sąjungos, esame kaip ir pusseserės, „viena šeima“, galima daug ko pasimokyti, kadangi gyvename ir pragyvename labai skirtingai.