Antai, aiškėja ir to priežastys. Gydymo įstaigose ne tik tragiškai trūksta gydytojų, bet ir slaugytojų. Šios kadencijos valdantieji ir toliau visus medikus maitina tuščiais pažadais apie neva tai didinamas algas. Vis dėlto, algų augimo nesulaukę slaugos darbuotojai paskui gydytojus masiškai bėga dirbti į privačias įstaigas arba pas užsienio darbdavius, kur atlyginimai didesni.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir jai vadovaujančio ministro Arūno Dulkio abejingą požiūrį į sveikatos srities krizę aiškiai įvardijo ir Valstybės kontrolė. Beje, tai įstaiga, kuriai, prieš tapdamas ministru, vadovavo ir pats A. Dulkys.
Atlikusi slaugos specialistų užtikrinimo auditą, Valstybės kontrolė pranešė, kad SAM net neturi duomenų, kiek šiuo metu trūksta slaugytojų šalies gydymo įstaigose. Maža to, ministerija negali net įvardinti, kiek lėšų reikėtų jų atlyginimams kelti. Visa tai rodo, kad Sveikatos apsaugos ministras ir kiti sveikatos politikos formuotojai paprasčiausiai nesirūpina, kaip išlaikyti bent jau esamus slaugos darbuotojus. Maždaug tokią žinią ši valdžia siunčia gyventojams: kaip laukėte tose eilėse, taip ir lauksite. Ir bus tik blogiau.
O juk visi svarbiausi tikslai, kaip išlaikyti darbuotojus valstybės finansuojamose gydymo įstaigose buvo aiškiai įvardinti. Lietuvos sveikatos strategijoje rašoma, kad iki 2020 m. vienam gydytojui turi tekti du slaugytojai. Tokia pažanga tikrai būtų atitikusi sveikatos sistemos poreikius ir pacientų lūkesčius. Tačiau jau artėja 2024 m., o pažangos nėra – per visus šiuos metus valdantieji nepadarė nieko. Skamba neįtikėtinai, tačiau valdantieji nesivargino net apskaičiuoti, kiek tų slaugytojų iš viso yra ir ką reikia padaryti, kad jų būtų daugiau. Kaip galima siekti pažangos sveikatos sektoriuje, kuomet neturime net elementariausių duomenų?
Valstybės kontrolė pranešė, kad SAM neturi visų svarbiausių slaugos darbuotojų poreikio planavimui reikalingų duomenų. Nėra duomenų nei apie slaugytojų poreikį pagal kvalifikacijas, nei pagal specializacijas. Susidaro toks vaizdas, kad SAM priima visus sprendimus aklai – ministerija nėra įvertinusi sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos ir regionų skirtumų.
Žarstydama pažadus apie didinamus atlyginimus, SAM negali įvardinti, kokią sumą iš planuojamų 14 mln. eurų – skirtų visų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui – planuoja skirti slaugytojams ir jų padėjėjams.
Toks valdančiųjų požiūris į Sveikatos apsaugos srities darbuotojus sudarė sąlygas eilėms įstaigose ir toliau augti. Atrodo, kad situacija jau negali būti blogesnė, tačiau net ir dabar ateitis nežada nieko gero – duomenys rodo, kad slaugos specialistų ateityje tik mažės.
Valstybės kontrolė informavo, kad įstojusių į bakalauro studijas sumažėjo penktadaliu, o norinčių mokytis magistrantūros studijose skaičius sumažėjo 15 proc. Taigi ateityje bus parengta daug mažiau aukštesnės kvalifikacijos slaugytojų, kurie turėjo iš šeimos gydytojų perimti dalį atsakomybių ir sumažinti jų darbo krūvį.
Absurdiška ir tai, kad valstybė kasmet parengia vis daugiau slaugytojų. Tačiau neskiriant lėšų šių darbuotojų atlyginimų kėlimui, jie renkasi darbą privačiame sektoriuje – teikia grožio paslaugas arba išvažiuoja dirbti į užsienį. Slaugytojai, kitaip tariant, bėga ten, kur jų atlyginimai atitinka jų kvalifikacijos lygį bei jų pastangas.
Kadangi slaugos specialistų valstybės sveikatos įstaigose vis mažėja, jų darbo krūvis nuolat auga. Daugelis jų pasakoja apie nepakeliamas sąlygas ligoninėse, skundžiasi, kad yra ant perdegimo ribos, nes, dėl ypatingai mažų atlyginimų, jie yra priversti dirbti daugiau nei vienu etatu. Todėl iš įstaigų bėga ir likusieji slaugytojai – netgi patys ištvermingiausi.
SAM į Valstybės kontrolės kritines pastabas atsako, kad ėmėsi veiksmų dėl slaugytojo profesijos populiarinimo. Perka reklamą, kuria filmukus. Tačiau visi mato ir supranta, kad vien filmukais jaunų žmonių neįtikinsi dirbti sveikatos sektoriuje. Tai – sisteminė problema, kurios nepaslėps pigūs viešųjų ryšių triukai.