Štai kaip savo darbą vertina D. Grybauskaitė: „Galiu pasidžiaugti, kad iš visų teisingumo sistemoje veikiančių institucijų būtent teismuose įvyko didžiausias ir akivaizdus pokytis. Aukštai iškelta darbo kokybės ir elgesio etikos, nesitaikstymo su korupcijos atvejais kartelė davė rezultatų“.
Skamba kaip iš partinio vadovėlio. Ar Jūs tam pritariate?
Mano vertinimas toks: teismų sistema neatsikratė telefoninės teisės ir veikiančių papirkinėjimo schemų, o procedūros vis dar lieka svarbesnės už teisingumo įgyvendinimą. Prezidentės teikiami apdovanojimai teisėjams – pasityčiojimas iš žmonių ir teisingumo.
Lietuvos Konstitucinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo pirmininkų Dainiaus Žalimo bei Rimvydo Norkaus apdovanojimas nesuprantamas nei demokratinio valdžių atskyrimo, nei teismų skaidrumo, nei antikorupcijos požiūriu.
Šiandien pateiksiu tik vieną pavyzdį. Apie kitus parašysiu kitą kartą, jei nenutildys. Nesiskundžiu, bet, patikėkite – net kalbėti atvirai apie tai nėra paprasta. Persekioja už kiekvieną žodį. Ginu viešąjį interesą Trakų žemės užgrobimo istorijoje, o rezultatas kol kas – viskas teismuose, o mane policija kviečia apklausai už „šmeižtą“.
Nereikia apdovanojimų – paprasčiausio užtarimo iš valstybės vadovų nesulaukia visuomenininkai ir valstybės tarnautojai, ginantys viešąjį interesą Trakuose ar „Misionierių sodų“ komplekso atveju. Beje, teismas skandalingai nutraukė dalį bylos ir paliko nenagrinėtus argumentus dėl statybų UNESCO saugomoje pasaulio paveldo teritorijoje, tuo palaimindamas, mano manymu, absoliučiai korupcines per ofšorus finansuojamas statybas, kai iš pradžių buvo duotas kyšis už viešbučiui reikalingą kvadratūrą, o vėliau ministras stebuklingai įtikintas leisti išskirtinės vertės ansamblyje statyti daugiabučius. Bet apie šios istorijos dalyvius ir herojus kitą kartą.
O šįkart pristatau kitą siužetą.
R. Kurlianskis, N. Eidukevičius , „Kauno tiltai“, D. Zabulionis ir S. Žalimienė prieš Lietuvą.
Pradžia. Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų D. Zabulionis iš pareigų atleistas, gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
Pagal STT, R. Kurlianskiui ir N. Eidukevičiui darant įtaką politikams, D. Zabulionis buvo įdarbintas LAKD, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos jų atstovaujamos bendrovės; D. Zabulionis anksčiau nuolat gaudavo neteisėtą atlygį iš R. Kurlianskio. Nuo 5 tūkst. iki 29 tūkst. eurų – priklausė nuo konkretaus projekto svarbos.
„Jeigu jis gauna, tai b* žinai, aš tai sakyčiau, aš tai duočiau viso penkis. Du valdžia davė, aš duočiau dar tris. Jis nėra ištvirkintas ta prasme. Aš jo tikrai niekada netvirkindavau. Ten būdavo keisas didelis – atsiskaitydavau iš karto. Jeigu būdavo eilė mažų, tai sukraudavom kokių Kalėdų proga, žinai, kad susirinktų koks šimtas lietuviškų“, – susitikime atstovaudamas „Mitnijai“ kalbėjo R. Kurlianskis N. Eidukevičiui. Vėliau pašnekovai sutarė, kad pinigus D. Zabulioniui perduos pats R. Kurlianskis, kad D. Zabulionis „matytų ranką, iš kurios valgo“.
D. Zabulionis buvo atleistas iš pareigų ir, žinoma, jis atleidimą apskundė.
Rezultatas kaip lietuviško teisingumo grimasos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT; pirmininkas – D. Grybauskaitės apdovanotas G. Kryževičius) patenkino D. Zabulionio skundą ir nurodė jį grąžinti į buvusias pareigas, taip pat išmokėti jam beveik 30 tūkst. eurų kompensaciją. Fantastika, ar ne? Štai teisėjai, herojai į gėdos lentą, priėmę šį sprendimą: S. Žalimienė (pirmininkė), A. Bukaveckas, A. Drigotas, S. Gagys, D. Višinskienė.
Įtakingo šios bylos teisėjo A. Drigoto švogeris ex-prokuroras R. Tilindis – nei daugiau nei mažiau, o paties „MG Baltic“ prezidento D. Mockaus advokatas žymiausioje korupcijos byloje. Ar čia tik ne tas pats R. Tilindis, kadaise galimai pasirūpinęs paleisti A. Drigoto bičiulio ex-teisėjo A. Gudo žentą, vieną žymiausių Lietuvos kontrabandininkų V. Karalių?
Ir kodėl mane kankina nuojauta, kad mūsų laukia daug įdomių teismų sprendimų D. Mockaus, R. Kurlianskio, E. Masiulio byloje?!
Tuo metu N. Eidukevičiui, kuris galimai buvo vienas iš svarbiausių šios korupcijos aferų organizatorių, versle galimai garsėjo kaip valstybinių užsakymų skirstytojas, kuriam negalioja viešųjų pirkimų taisyklės ir kuris palaiko artimus ryšius su socdemų viršūne – net nepareikšti įtarimai. Didelę savo turto dalį išvežęs į JAV, jis mėgaujasi Kalifornijos saule ir retkarčiais apsilankęs Lietuvoje galimai koordinuodamas „Kauno tiltų“ vadovą A. Rusevičių galimai toliau „padeda“ „Kauno tiltams“ laimėti valstybės užsakymus.
„Kauno tiltams“, Lenkijos „Trakcija PRKIL“ bei Ispanijos „Comsa Corporación“ padaliniui Lietuvoje, sekasi gerai. Kartu su „Mitnija“ yra laimėję virš 100 mln. eurų „Rail Baltica“ tiesimo.
Pasirašė trejų metų sutartį su Kauno rajono savivaldybe, suma – 3,5 mln. eurų. Laimėjo „Via baltica“ rekonstravimo konkursą – 36 mln. eurų. Dar šiemet „Kauno tiltai“ Vilniuje statys viaduką už 1,39 mln eurų.
Ir net jau po skandalo su D. Zabulioniu sugebėjo laimėti kelių direkcijos konkursą Rusnės estakados statybai daugiau nei už 9 mln. eurų. N. Eidukevičiaus moksladraugis, vienu „skaidriausių“ susisiekimo ministrų laikomas R. Masiulis nemato problemos. Po mano kreipimosi Viešųjų pirkimo tarnyba mane informavo, kad net nesiėmė vertinti šio pirkimo rizikingumo. Ir, žinoma, šios tarnybos vadovė D. Vilytė, artima dvynių Masiulių draugė, D. Grybauskaitės buvo apdovanota valstybės šimtmečio proga. Sveikiname Dianą!
STT, kuri turėtų kovoti prieš tokius reikalus valstybėje, informavo ir toliau tyli. O STT vadovas S. Urbanavičius D. Grybauskaitės apdovanojamas valstybės šimtmečio proga. Sveikiname, Sauliau.
O „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet ruošiasi už 300 mln. pradėti elektrifikuoti geležinkelį Vilnius-Klaipėda. Konkursas paskelbtas, paraiškos paduotos. Pikti liežuviai šneka, kad konkurso sąlygos paruoštos taip, kad jose galėtų dalyvauti tik ypač stambios, iš esmės užsienio kapitalo įmonės, tokios kaip „Kauno tiltai“. Neilgai liko laukti rezultatų.
„Kauno tiltų“ istoriją taip ilgai dėsčiau norėdamas parodyti, kad Lietuvoje net pagavus vagis už liežuvio niekas nesikeičia. Vienas įmones iš konkursų išmeta už vieno euro skolą, o „Mitnija“- „Kauno tiltai“ toliau laimi. Ir žalimai, dianos, sauliai gauna valstybės apdovanojimus.
Teisėjai ir valstybės apdovanojimai
Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejus Lietuvai yra ypatinga šventė. Tikėjausi, kad ta proga valstybės vadovė D. Grybauskaitė apdovanos vien ypatingus žmones. Dauguma apdovanotųjų tikrai to nusipelnė – ačiū jiems. Tačiau man trūko N. Sadūnaitės, A. Terlecko, A. J. Bačkio, A. Adamkienės, E. Gudavičiaus, Ed. Lucas, S. Eidrigevičiaus, A. Šliogerio, T. Venclovos, J. Erlicko, V. Aleknos, A. Sabonio, M. Paulausko ir dar daugelio kitų – tų žmonių, be kurių Lietuva nebūtų tokia stipri, kaip šiandien.
Kodėl jie buvo pamiršti, o vietoje jų apdovanoti konjunktūriniai dabartinės valdžios atstovai, ar net ir dabar tebedirbantys teisėjai? Teismai demokratijoje traktuotini kaip atskira – teisminė – valdžios šaka, ir „kyšis“, kad ir apdovanojimų pavidalu, iš kitos, vykdomosios valdžios, neturėtų būti toleruojamas. Teisėjai, gavę tokius siūlymus, turėtų jų nedelsiant atsisakyti.
E. Kūris buvo apdovanotas pačiu aukščiausiu apdovanojimu. Žmogus, tapęs simboliu įrodinėjimo, kad Lietuva po Kovo 11-osios 1990-1993 metais neturėjo valstybės vadovo, tarsi buvo kažkokia kitokia, nepilnavertė valstybė. Nebūna valstybių be jų vadovų – head of state. Nors visas pasaulis V. Landsbergį laikė Lietuvos valstybės vadovu, bet E. Kūris sugebėjo, savaip traktuodamas Laikinąjį pagrindinį įstatymą (anot V. Sinkevčiaus – neteisėtai) įrodinėti, kad Kovo 11-osios valstybė buvo be head of state. Ar reikėjo šį asmenį tokio jubiliejaus proga išskirti kaip Nr. 1 apdovanojamųjų sąraše? To nederėjo daryti vien iš pagarbos Kovo 11-ajai ir V. Landsbergiui.
O kokie Konstitucinio Teismo pirmininko, E. Kūrio mokinio D. Žalimo – „mokytojo“ doktrinos saugotojo – nuopelnai valstybei, paskatinę jį apdovanoti šimtmečio proga?
Aukščiausiojo teismo pirmininko R. Norkaus apdovanojimas kelia ypač daug klausimų. Pirmiausia – etinių, nes jis neturėjo priimti apdovanojimo, kol yra teisėjas, o ypač teismo pirmininkas.
Prie tokios ordinų „korupcijos“ ištakų regime Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir dabartinį Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką G. Kryževičių, priėmusį apdovanojimą iš Prezidentės. Apdovanotą, nepaisant žiniasklaidoje skelbtų faktų apie jo išskirtinius ryšius su buvusiu KGB karininku, neseniai nuteistu teisininku J. Kozubovskiu bei advokatu S. Novikovu. Jei G. Kryževičiaus teismas „išteisina“ D. Zabulionį, ar bus išteisintas ir R. Kurlianskis?
Manau, kad D. Žalimas ir R. Norkus turėtų grąžinti apdovanojimus (arba atsistatydinti), nes tai pažeidžia jų etiką, o be to, jie šių apdovanojimų dar nėra nusipelnę. Ir ypač tokia proga.
O aš, kaip Seimo narys, kreipiuosi į Teisėjų tarybą šiuo tekstu:
„Ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus sprendimas priimti prezidentės D. Grybauskaitės dekretu skirtą valstybės apdovanojimą nepažeidė Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtinto teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo, nesudarė visuomenei įspūdžio, kad Lietuvos aukščiausio rango teisėjas yra priklausomas nuo kitų valdžių, o taip pat įspūdžio, kad jam, kaip Aukščiausiojo teismo pirmininkui, yra atsidėkojama už vieno balso persvara šio teismo priimtą palankų sprendimą D. Grybauskaitės patarėjos D. Ulbinaitės byloje?“