Po ketverių metų ypač „profesionalaus“ valdymo, valstiečiai kiekviena savo kūno ląstele jaučia, kad šių metų Seimo rinkimų derlius rudenį laukia itin kuklus. Čia ir Karbauskio pigios trąšos nepadės. Užtat gali padėti svetimi, tų pačių rinkėjų sunešti pinigai. Arba svetimi skolinti, kuriuos tie patys rinkėjai ateityje turės grąžinti.

Karantinui švelnėjant, Verygos žvaigždė po truputį gesta. Ekonomika ritasi į duobę, verslas bankrutuoja, nedarbas didėja, mokesčių surenkama vis mažiau ir mažiau. Per karantiną išaugintos valstiečių akcijos taip pat sminga žemyn. Iki rinkimų laukia dar penki pavojingi mėnesiai. Reikia kažką skubiai daryti. Bingo. Tiesiog iš sraigtasparnio ant žmonių galvų pamėtyti pinigų. Aišku ne savų, o skolintų. Aišku prisidengus koronaviruso transparantu.

Kad būtų dar rimčiau, Vyriausybė tai įvardina 1 milijardu eurų socialiniu paketu. Ant kieno galvų pinigai pirmiausiai bus barstomi? Aišku, kad ant tų, kurių balso rudenį labiausiai tikimasi. Pamaloninus save ir savo šeimą išlaikantį pilietį, nebūtinai dėkingumo per rinkimus sulauksi. Todėl belieka ciniškai papirkinėti tuos, kurie yra jautriausi ir labiausiai priklausomi nuo valdžios malonės.

Taigi, Vyriausybė nusprendė, kad po 200 eurų šešis mėnesius bus mokama darbo paieškos išmoka krizės metu darbo netekusiems. Iki šešių mėnesių tokios pačios subsidijos gali tikėtis laikinai nedirbę žmonės. Bedarbių šiuo metu šalyje 313 tūkstančių. Tam numatyta 265 mln eurų. Na tai dar yra suprantama. Valdžios solidarumas tiesiogiai nukentėjus nuo krizės ir paradus darbą yra privalomas. Visgi pačios valdžios nerangumas bei lėtumas teikiant paramą verslui ir lemia, kad kasdien į gatvę paleidžiama apie 2000 žmonių.

Iš to paties milijardo 381 milijonas eurų yra numatoma mokėti verslui, kaip subsidija darbo užmokesčiui už priverstines prastovas. Tai vis dar aktuali priemonė žmonėms ir verslui, kuris dar nebankrutavo.

Toliau valstiečių akiratyje senjorai, kurių korta yra manipuliuojama prieš kiekvienus rinkimus. Šį kartą ant stalo metama negraži manipuliacinė korta. Vienkartinės išmokos bus išdalintos visiems Lietuvos senjorams. Po 200 eurų bus sumokėta 910 tūkstančių žmonių. Valstiečių keliamoje orgijoje už svetimus, o greičiausiai skolintus pinigus, sudalyvaus trečdalis Lietuvos žmonių. Įspūdinga, tokio masinio balsų pirkimo dar nebuvo.

Kad tai tikrai yra rinkiminė manipuliacija, išduoda viena maža smulkmena. Vienkartinės 200 eurų išmokos mūsų senjorams bus pervestos rugpjūčio mėnesį, likus mažiau, kaip dviem mėnesiams iki rinkimų. Nors pinigų sunkiausiai gyvenantiems reikia šiandien, reikėjo jau vakar. Tiek Premjeras, tiek kai kurie ekonomistai suskubo teigti, kad taip bus paskatintas vartojimas Lietuvoje. Galbūt. Bet manęs neapleidžia nuojauta, kad jeigu tik bus galimybė, taupiai mokantis gyventi senjoras vieną kitą valdžios dovanotą eurą įsidės į spintelę pačiai juodžiausiai dienai.

Suprantama, kad senjorams oriam gyvenimui gaunamos pensijos trūksta ir tai yra jautrus klausimas, visi turime tėvus ir senelius. Visgi labiausiai glumina toks egoistinis valdžios požiūris, visiškai negalvojant kas bus rytoj. Lengva ranka išbarstytus pinigus reikės grąžinti senjorų vaikams ir anūkams. Praūžus rinkimams ir toliau reikės mokėti pensijas senjorams, atlyginimus mokytojams ir medikams. Po valdžios žmonių puotos maro metu valstybės skola bus stipriai išaugusi, biudžetas aptirpęs, o rezultatas neaiškus.

Valstybės ekonomikai kūlversčiais riedant į giliausią duobę taip elgtis yra nusikalstama. Priešingai, jau šiandien, Vyriausybė turi daryti ryžtingus ir radikalius sprendimus, sudarančius prielaidas verslui atsikelti, ekonomikai atsigauti. Tai yra biudžeto maitinimo šaltinis. Šiuo metu šis šaltinis yra beveik atjungtas, o valdžios rinkiminis dosnumas dar šviečia iš inercijos. Taip ilgai netruks. Dabar pats laikas peržiūrėti šūsnis įstatymų – šalinant suvaržymus ir perdėtus biurokratinius reikalavimus. Dabar pats laikas revizuoti šalies mokesčių sistemą, bet kokiai kuriančiai veiklai darant juos palankesniais ir patrauklesniais. Dabar pats laikas pasiimti žirkles ir drąsiai pakarpyti valdžios išlaikymo išlaidas. Iš to milijardo bent pusę pinigų po 10 tūkstančių eurų investavus, kaip subsidijas, smulkiam verslui vystyti, mes jau šiandien arba rytoj Lietuvoje turėtumėme 50 tūkstančių parduotuvėlių, kavinukių, kirpyklų, batų taisyklų, siuvyklų, kepyklėlių.

Deja, artėjantys rinkimai ir noras juos laimėti bet kokia kaina taško smegenis. Todėl verslas, kuris užrakintas neišgyvena mėnesio, yra apgailėtina. Todėl buhalterinė įmonė, ką tik sulaukusi ilgai žadėtos valdžios pagalbos už darbuotojų prastovas, kartu sulaukia ir FNTT agentų patikrinimo. Trys pareigūnai tikrina ar teisėtai gauti 2000 eurų. Tikrins mėnesį. O tai reiškia, kad bus išleisti 5000 eurų tam, kad sužinoti ar teisingai išleisti 2000 eurų.

Kai rinkimai taško smegenis, Premjeras diskutuoja apie dviejų su puse dienų savaitgalį. Krizė neregėto masto, o premjeras apie tai, kaip mažiau dirbti. Kažkokia tragikomedija, net su juodo humoro elementais.

Sovietinio deficito laikais, kad pajustų, jog rinkimai yra šventė, žmonės gaudavo žalių žirnelių ir majonezo. Dabar kiti laikai. Kad teisingai balsuotų rinkimuose, žmonės gauna po du šimtus eurų. Laikai kiti, bet mados tos pačios.