Nuo šių mokslo metų GĮP pakeičia iki tol buvusią SLURŠ programą (Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa). Su pačia programa norintys gali susipažinti čia (48 priedas). Viešoje erdvėje kilo tikra emocijų banga, pasipylė daug tikros ir klaidinančios informacijos šia tema. Manęs vaikų tėvai klausė gyvai, rašė, skambino. Dėl to jaučiu pareigą kuo aiškiau viską paaiškinti. Šiame straipsnyje apžvelgiu galimas grėsmes mūsų vaikams, teisinius jų įveikimo būdus bei išanalizuoju, kas slepiama po aptakiu pavadinimu „Gyvenimo įgūdžiai“ bei pateikiu, kas tikrieji šios programos kūrėjai.
Gyvenimas – nesibaigiančios problemos, pavojai ir stresas?
Pradėsiu nuo psichologinės programos pusės. Pirmiausia, kas krinta į akis – sunkus, grėsmingas GĮP programos turinys. Akivaizdu, šio dalyko pamokose vaikų laukia susidūrimas su nelengvomis gyvenimo realijomis. Iš pirmo žvilgsnio tarsi viskas atrodytų gerai – juk moksleiviai tarsi ir turi būti pasirengę atpažinti smurtą, priekabiavimą, patyčias ir mokėti su tuo kovoti. Tačiau ar tikrai tam reikia skirti tiek daug dėmesio? Nuo pirmos klasės?! Taip vaikams tarsi įspaudžiama į pasąmonę, kad gyvenimas yra sudėtingas, pavojingas, jame daug pačių įvairiausių grėsmių, priešų ir svarbu viso to saugotis. Ar tokiems dalykams nepakanka tėvelių paaiškinimų? Juk mes jaučiame savo vaikų brandos lygį geriausiai ir individualiai parenkame informaciją, kuriai vaikas jau pasiruošęs.
Tenka konstatuoti, kad iš esmės programa skirta ne pozityvių patirčių, dalykų kūrimui, o daugiausia, kovai su negatyvumu. O kaip kuriamos gražios patirtys, kaip kuriami santykiai, draugystė? Apie tai nėra kalbama. Akcentuojama tik tai, kaip atsispirti blogiui, smurtui, patyčioms. Paryškinami neigiami, pavojingi santykiai, o ne meilė, draugystė, šiltas bendravimas, dora, ištikimybė, kiti gyvenimą šildantys ir vaikus stiprinantys patyrimai.
Kodėl norima ištrinti tvirtos tikrosios šeimos vertybes ir sustiprinti mums brukamas stambulines LGBTQ+ „tiesas!?
Jau minėjau – GĮP pakeitė SLURŠ ir... Stambulos konvenciją palaikantys liberalkonservatoriai ima viską keisti gudrumu, net nelaukdami kol pavyks konvenciją ratifikuoti Lietuvoje. Naujoje programoje iš viso neliko rengimo šeimai! Imamas subtiliai keisti vaikų suvokimas apie šeimą ir vietoje to įdėtas lytinio ugdymo turinys. Čia kalbama apie lytinius santykius, nepageidaujamo nėštumo prevenciją. O kaip šeima ir jos vertybės? Ar vaikams norima įdiegti, kad normalu nuo paauglystės turėti lytinius santykius, o šeima jau yra kažkas, ką galima palikti ugdymo užribyje?
Cituoju: „7 klasė: Diskutuoja apie meilę ir lytinį potraukį, sveikatą tausojančius santykius. Susipažįsta su kontracepcijos sąvoka, Lietuvos Respublikoje prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu.“
Kiek pažįstate 13 metų vaikų, kuriems šie dalykai būtų realiai aktualūs!? Ne meilė, draugystė, pagarba, o kontracepcija! Žinoma, prie ko šeima, jei liberalkonservatorių valdžia tendencingai bando įteisinti vienalytes sąjungas! Gal todėl ir GĮP, kaip Stambulo konvencijoje, jau nėra išskirtos atskiros lytys, nekalbama apie moteriškumą ir vyriškumą, tėvystę ir motinystę.
Verta paminėti ir tai, kad rengiant šią programą į tėvų organizacijų siūlymus (konkrečiai – Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, Sąjungos „Vardan šeimos“, Mokymosi šeimoje asociacijos, Laisvos visuomenės instituto) nebuvo atsižvelgta. Vis prisimenu mūsų diskusiją Seime, kai netyčia šios programos viena iš rengėjų prasitarė apie tai, kad reikia atsisakyti žodžių mama, tėtis, berniukas, mergaitė... ir man užklausus, kokiais įstatymais vadovaujanti gimė tokios mintys – buvo atsakyta, kad tarptautinėmis konvencijomis, tiksliau Lietuvoje dar iki šiol nepriimta Stambulo konvencija. Judama kryptingai...
Ko dar bus (ne)mokomi mūsų vaikai?
Žinoma, yra GĮP turinyje ir gerų dalykų: savižudybių prevencija, cheminės taršos pažinimas, pirmosios pagalbos suteikimas, emocijų atpažinimas ir panašiai. Tačiau visi šie dalykai galėjo būti (ir buvo) kitų pamokų metu: pasaulio pažinimo (pradinėse klasėse), chemijos, biologijos, žmogaus saugos, etikos ir kt. Tačiau kažkodėl prireikė sukurti naują dėstomą dalyką. Labai plačios apimties ir turinio.
Ir, kaip jau minėjau, šio dalyko pamokose apie rengimą šeimai nebus kalbama. Ar tai nekelia klausimų? Pagal GĮP rengėjus, nebesvarbu pasakoti apie pagarbą, meilę, atsidavimą šeimai. O vietoje lyčių skirtumų bus kalbama apie lyčių lygybę ir tai prasideda jau nuo 1 klasės!
Cituoju:
„1-2 klasės: Apibūdina, kas yra lyčių lygybė, kaip skirtumai praturtina klasės ir mokyklos bendruomenę.“
„2 klasė: Diskutuoja apie lyčių lygybę, lyčių vaidmenis, žmonių santykius, meilę ir atsakomybę.“
Pagal šią programą tarpusavio santykių kūrime akcentuojami socialiniai, kultūriniai, bet ne lyčių skirtumai! Nėra sąvokų: vyras, moteris, berniukas, mergaitė. Vaikai, paaugliai jau nėra supažindinami su tuo, kas yra vyras ir kas yra moteris. Lieka tik žmogus, nors visi puikiai žinome, kad lyčių skirtumo ir gamtos dėsnių dar niekas neatšaukė, o fiziologiškai vyras ir moteris nėra tapatūs. Nekalbama apie tapimą tėvais ir atsakingą pasiruošimą šeimos kūrimui. Kyla klausimas: žmogus yra biologinė būtybė, kuriai svarbu tenkinti savo fiziologinius poreikius, o gal vis tik šis tas daugiau!? Ar ne pasirengimas šeimai turėtų būti vienas iš pagrindinių gyvenimo įgūdžių, jei jau tokia programa iš viso sukurta ir dar padaryta vaikams privaloma?
Beje, kelia klausimų ir tai, kad meilė GĮP aptariama lytinių santykių ir kontracepcijos kontekste?! O kaip emocinis dviejų žmonių ryšys? Akcentuojama tik fiziologija!
O prie ko čia LGBTQ+ ir kiti dalykai?
Jei atidžiai paskaitysite programą, joje viskas tarsi ir teisinga. Apie vienalytes sąjungas tiesiogiai neužsimenama, taigi – ko bijo tėvai? Paskaitome atidžiau ir... ką randame? Septintokai sužino, kad gali rinktis lytinį tapatumą! Cituoju:
„7 klasėje: Analizuoja, kaip formuojasi netolerantiškas elgesys ir kokie gebėjimai gali padėti atpažinti netolerancijos užuomazgas, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, poreikius, teisę rinktis religiją, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą ir pan.“
Ši vieta, manau, turėtų priversti suklusti. Jei pačioje programoje skiriama daug vietos emocijų raiškai, o čia minima netolerancija, tai kokia netolerancija gali būti iškelta į pirmą vietą? Teisingai – lytinio tapatumo. Tėvai per daug bijo? O septintokui iš viso labai svarbu žinoti, kad yra ne vien dvi prigimtinės, bet ir 72 ar kiek ten tų prigalvotų dirbtinų lyčių? Atkreipkite dėmesį: visoje programoje apie šeimą nekalbama, o lytinis tapatumas čia rado vietą!
Dar vienas dalykas – minėta programa apima daug įvairių sričių: tai ir psichologija, ir saugumas kelyje, ir savižudybių prevencija, ir cheminių medžiagų pavojus, ir lytiškumas bei kita. Akivaizdu, šį dalyką pilnavertiškai dėstyti galinčių mokytojų tiesiog nėra. Bet... Yra gudriai pateiktos autorių rekomendacijos mokytojams kaip viską pateikti.
Kas ruošia šias gudrias su LGBTQ+ ideologijos užslėptu stūmimu susijusias rekomendacijas?
Dauguma tėvų baiminasi su lytiškumu siejamų pamokų turinio. Pagal rekomendacijas, tiesiogiai su lytiškumo ugdymu susijusios temos programos privalomoje dalyje (70 proc. visos programos) sudaro iki 8 proc. viso turinio (arba 1–2 pamokos iš 26). Jų gali būti ir mažiau arba... daugiau. Tai priklauso nuo dėstančio mokytojo, nes programoje palikta 30 procentų laisvai pasirenkamam pamokų turiniui. Todėl šių pamokų kontekste ypatingai svarbus tampa dėstančio mokytojo asmuo, jo vertybės ir pasaulėžiūra. Kai kas priklauso ir nuo mokytojo specializacijos. Akivaizdu, kad biologijos mokytojas į naujų pamokų dėstymą žiūrės kiek kitaip nei, pavyzdžiui, etikos ar anglų kalbos mokytojai. Skirsis ir laisvai pasirenkamų pamokų turinys.
O dabar – dėmesio! Pasidomėjau, kas rengė rekomendacijas GĮP dėstymui.
Ir... ką radau? Ogi lytiškumo temų rekomendacijas parengė Įvairovės ir edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė. Primenu – būtent šios organizacijos lektorės pavasarį vedė užsiėmimus vienoje Radviliškio rajono mokyklų. Pasipiktinę tėvai netruko paviešinti ko sostinės lektorės moko vaikus! Spręskite patys, ar 6-8 klasių vaikams tikrai aktualu žinoti apie masturbaciją, dalintis savo nuomone apie gėjus ir pan.
Dar viena šios programos rekomendacijų autorė Dovilė Šukytė. Ji pavasarį mokyklų vadovams, pavaduotojams parengė ir pristatė, kas galėtų sudaryti tą 30 procentų laisvai pasirenkamų pamokų turinį. Jei nežinojote, informuoju: D. Šukytė prieš metus tapo mums visiems gerai pažįstamo Seimo nario konservatoriaus Lino Slušnio žmona. Jo vertybės vaikų ugdyme skaitytojams tikriausiai seniai gerai žinomos. Reikia tik detaliau pasidomėti.
Tuo tarpu tarp rekomendacijas rengusių organizacijų nėra nė vienos šeimų/tėvų organizacijos. Ar nekeista?
Ar tėvai iš tiesų turėtų sunerimti ir kokios tėvų teisės pagal LR Konstituciją?
Verta paminėti, kad nuo 2016 metų veikusiai SLURŠ programai finansavimas nebuvo skirtas, todėl jos dėstymas daugiausia vykdytas per integraciją į kitus dalykus. Tuo tarpu GĮP jau tapo privaloma pamoka. Bet čia yra ir pliusų. Geroji žinia tėvams yra ta, kad programa bus dėstoma pasitelkiant ne lektorius iš išorės (kaip galėjo vykti SLURŠ atveju, jei mokykla rasdavo lėšų finansavimui), bet mokyklose dirbančius mokytojus. Taigi tėvams bus galimybė iš anksto žinoti, kas ją mokykloje dėstys. Rekomenduoju kaip pirmą žingsnį nuo šiol tėvams organizuoti susitikimus su GĮP dėstančiu mokytoju, iš anksto gauti visų pamokų planą, jį kartu aptarti, išsakyti savo pageidavimus bei nuogąstavimus. Tokiu būdu tėvai gali daryti aktyvų poveikį įgyvendinant šią programą. Tikrai vertėtų tai daryti ir aktyviai įsijungti į šį procesą. Pažinus mokytoją ir jo vertybes – bus aišku, ar verta iš viso nerimauti.
Pagal Lietuvos Respublikos (LR) įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, o LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas. JTO Žmogaus Teisių Deklaracija sako, kad jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį. Ypač tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje. Dėl to kviečiu tėvus aktyviai domėtis, kas mokyklose jūsų vaikus mokys GĮP, kokios mokytojų vertybės, koks turinys bus dėstomas pamokų metu. Iš ankstesnių metų tėvų patirčių su SLURŠ programa žinau, kad aktyvus tėvų įsitraukimas į programos turinio nagrinėjimą, aptarimą, lūkesčių išsakymas gali sustabdyti nepageidaujamos informacijos dėstymą pamokų metu. Ir atvirkščiai, nesidomintys tėvai atriša burnas 72 galvų slibinui, kuris tik ir taikosi aptikti spragas ir prasibrauti prie imlių vaikų protų.
Ką daryti jei nutiktų blogiausias variantas?
Gyvename tokiu laiku, kai taip vadinamos liberalios vertybės įsiskverbę ne tik į aukščiausius valstybės valdymo organus, bet ir į mokyklas. Gali nutikti ir taip, kad konkrečioje mokykloje nei administracija, nei GĮP mokytojas nebendradarbiauja su tėvais arba didžioji vaiko klasės tėvų dalis toleruoja radikalias liberalias vertybes.
Jei paaiškėtų, kad GĮP ugdantis mokytojas propaguoja ir / ar ketina skleisti jums nepriimtinas lytiškumo idėjas LGBTQ+ ideologijos rėmuose arba tam pritaria didžioji klasės tėvų dalis, galite pasinaudoti savo kaip tėvų teise rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Konstitucijos 26 straipsnis: Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos garantuojama teise parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus (1 papildomo protokolo 2 str.).
Tokiu atveju reiktų mokyklos administracijai pateikti raštą, kuriame turėtumėte išdėstyti, kodėl ir kaip GĮP prieštarauja jūsų vertybėms ugdyti savo vaiką pagal tam tikrą pažiūrų sistemą (pavyzdžiui, krikščionybė, islamas ar induizmas laikosi nuostatos, kad šeima yra kuriama TIK tarp vyro ir moters ir pan.). Tokio parengto rašto teisinį argumentuotą šabloną turiu. Kreipkitės. Juo pasidalinsiu ir savo Facebook bei Telegram kanaluose.
Kaip suprantate, atsipalaiduoti negalime. Jau rugsėjo 10 prasideda Seimo rudens sesija. Sulauksime ne tik valdančiųjų paskutinio bandymo prastumti vienalytes sąjungas, bet ir kito jų siekio – įteisinti galimybę nepilnamečiams rodyti necenzūruotą LGBTQ+ informaciją. Laisvės partijos vadovaujama Teisingumo ministerija inicijuoja nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis informacija apie tos pačios lyties porų santykius nebebūtų laikoma žalinga. Jei pataisos būtų priimtos, atsivertų dar vienas didelis Overtono langas. Mūsų visų laukia žūtbūtinė kova už sveiką visuomenę ir, jos sėkmė priklauso ne vien nuo Seimo narių, bet ir nuo visos visuomenės aktyvumo. Jau 2024 metų rudenį vyks nauji Seimo rinkimai ir liberalkonservatorių valdžia darys viską, kad per likusius metus prastumtų visas savo demoniškas pataisas. Turime to jiems neleisti ir tikrai turime tam visas teisines galimybes!