Lietuvos populistai ne vienu atveju pavyzdžiu rodė ir teberodo į Lenkiją. Ypač dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams, pigių degalų, įvairių subsidijų.
Kokias rinkimų sąskaitas, panašu, netrukus teks apmokėti mūsų kaimynams?
Degalų kainos
Paauksuota karieta, dardėjusi pigiais degalais, virto pernokusiu moliūgu. Rinkimai Lenkijoje baigėsi – jokių mokestinių pokyčių neįvyko, o degalų kainos šoktelėjo į seniai buvusias aukštumas.
Rugpjūčio pabaigoje „Orlen“ pradėjo smarkiai mažinti didmenines benzino kainas, o vėliau ir degalinėse. Iki spalio 3 d. (paskutinė kainų kritimo diena) vidutinės degalų kainos degalinėse sumažėjo apie 10 proc., nors žaliavos brango, o zlotas silpnėjo. Na, o šiomis dienomis benzino kaina už kubinį metrą kasdien auga kone po 5 eurus, nors dėl sustiprėjusio zloto žaliavas benzino gamybai įpirkti tapo pigiau. Kasdien auganti 95 benzino kaina siekia jau 6,5 zloto už litrą, nors analitikai sako, kad ir tai dar ne rinkos kaina. Prognozuojama, kad lapkritį kainos gali priartėti prie 7 zlotų už litrą. Kas reikštų, kad nuo matomų mūsų degalinių švieslentėse menkai besiskirtų.
Energijos kainos
Iki šio galioję kompensaciniai mechanizmai už elektrą buitiniams vartotojams, panašu, kad kitais metais gali virsti 70 proc. didesnėmis kainomis. Vietoje vidutiniškai dabar mokamo 21 euro cento už kilovatvalandę kitąmet, jei nebebus pratęsiamos kompensacijos, dėl kainų augimo vidutiniškai gali tekti mokėti 34 euro centus.
Vien elektros ir dujų kainų „įšaldymas“ šiemet Lenkijos biudžetui kainuos 66 milijardus zlotų.
Maisto kainos
Nulinis PVM tarifas maistui galioja iki gruodžio 31 d., tad po to kainos, prognozuojama, didės ne tik 5 proc., PVM ribose. Mažai abejojama, kad prekybininkai pasinaudos situacija susimažinti kaštus. Nulinio PVM maisto produktams išlaikymas valstybės biudžeto pajamas šiais metais sumažins 11 milijardų zlotų.
Pilietinės plėtros forumo fondo ekspertai apskaičiavo, kad be valdžios kainų įšaldymo rugsėjį infliacija būtų siekusi 17,9 proc. vietoj dabartinės 8,2 proc. (Lietuvoje – 4,1 proc.), o Europos Komisija prognozuoja, kad kitais metais būtent Lenkija bus infliacijos lyderė Europos Sąjungoje (ES). Mažai šansų, kad naujoji Lenkijos Vyriausybė turėtų prabangą tęsti kainų įšaldymo politiką.
Esminės to priežastys: Lenkija jau dabar yra antroje ES vietoje pagal viešųjų finansų sektoriaus deficitą – 5,6 proc. BVP – tarp Vengrijos ir Slovakijos, o už valstybės skolos aptarnavimą moka didžiausią sumą po Vengrijos.
PiS vyriausybės parengtame biudžeto projekte numatytas 4,5 proc. biudžeto deficitas. (nepamirškim – nuo kitų metų fiskalinės drausmės taisyklė visus ES grąžina į 3 proc. krantus).
Rinkiminės pamokos Lietuvai
Grįžimas į normas lenkams kainuos. Kainuos ir klausimas dėl Vyriausybę formuosiančių partijų rinkiminių pažadų įgyvendinimo. Skaičiuota, kad norint įgyvendinti dalytus pažadus, šalies deficitas augtų dar 6–7 proc. Taigi porinkiminė dovanėlė – nesaldi: nueinantieji suprojektavo 1,5 proc. didesnį nei leistiną kitų metų biudžeto deficitą, o valdžią formuojantieji turi pridaliję pažadų dar už 6–7 proc. BVP.
Tad primygtinai prašau atsiminti visa tai, kai girdėsite Lietuvos populistinės retorikos apologetus, priekaištaujančius, kodėl nedaryta kaip Lenkijoje.
Mums tai būtų ne tik dar didesnis vargano biudžeto skurdinimas (primintina, kad Lenkijos perskirstymas per BVP – 37 proc., o Lietuvos – 33 proc.), bet ir aibės problemų programavimas ateičiai, kurių sąskaitas apmokėtų niekas kitas, kaip Lietuvos žmonės.
Prisiminkite tai, dviem atvejais:
- Kai lietuviškieji stebukladariai siūlys daug išmokų, lengvatų ir jokių mokesčių.
- Kai ši dauguma, kiek tai priklauso nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), dėl rinkimų nestums šalies į populistinių sprendimų liūną, kad žūtbūt išsaugotų valdžią.