Vakarai vis dar nemato Kinijos komunistų partijos užsibrėžto tikslo 2049 metais dominuoti pasaulyje nustatant taisykles, kaip gyvena šalys. Vladimiras Putinas savo tikslus apibrėžė 2021 gruodžio mėnesio laiške, kur pirmu punktu įrašyta Ukraina, antru – mūsų regionas. Jeigu Ukrainos atveju jo tikslas yra tiesiog ištrinti Ukrainą iš istorijos, kaip tai planuojama mūsų regionui? Juk NATO, Europos Sąjunga ir visa kita.
Jo skaičiavimai, visų pirma, remiasi ne tiek turimu karinės jėgos santykiu, kiek politikos Vakaruose būkle po kelerių metų, kokiais 2026–2027 metais.
V. Putinas mato, kokiu greičiu vyksta demokratijos erozija Vakaruose. V. Putinas mato identiteto politikos krizę JAV. Jis mato debatus dėl Ukrainos JAV kongrese, respublikonų partijos debatus, kur diskusija dėl paramos Ukrainai jam yra indikatorius, kaip greit JAV atsitraukia nuo lyderystės pasaulyje. Jis mato nuotaikas dėl Ukrainos ir Europos sostinėse bei supranta, kad tie, kurie dabar kelia klausimus dėl Ukrainos, kitu atveju keltų klausimus ir dėl, pavyzdžiui, Baltijos šalių.
V. Putinas mato nuotaikas Vokietijoje, kur antra pagal populiarumą partija (apklausose su 22 procentais) yra neonaciai, kuriems V. Putinas yra šių dienų kelrodė žvaigždė. Tokie procentai Vokietijoje, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo vakcinuota nuo nacizmo, yra nauja realybė, kurią stengiamės ignoruoti. V. Putinas neignoruoja, o skaičiuoja. Jeigu tokią tendenciją matome Vokietijoje, ką kalbėti apie kitas šalis. Orbanas, Slovakija, Wildersas, Le Pen ir kiti. Net Švedijoje jau balsuojama už tai, kas prieš gerą penkmetį atrodė neįsivaizduojama.
Žiūrint iš Kremliaus bokštų – tai ne atskiros žinios, o bendras rodiklis, demonstruojantis demokratijos eroziją ir nepasitikėjimo liberaliomis institucijomis tendenciją.
Viktoras Orbanas, dabar stabdantis paramą Ukrainai, kritiniu metu pardavinės ir mus. Nes tai ne apie vieną ar kitą šalį – tai apie principą ir vertybes. Ir narystė NATO šiuo atveju nieko iš esmės nekeičia.
V. Putinas turėjo daug susitikimų su Vakarų politikais. Jis puikiai mato jų silpnumą priimti kertinius sprendimus.
Ir svarbiausia. Matydamas visus šiuos debatus, jis supranta vakariečių mąstymo logiką, kad širdies gilumoje vakariečiai Centrinę Europą laiko ne iki galo jų dalimi, o Rusijos įtakos zona. V. Putinas mano, kad vakariečių galvose mūsų regiono valstybės neturi tokio suvereniteto lygio kaip jie patys. Ir sulaukus reikiamo momento bei pradėjus daryti karinį ir politinį spaudimą mūsų regionui ir silpnavaliams politikams Vakaruose, vakariečiai pabirs ir išsibėgios neatlaikę spaudimo. Nereiks jokios tiesioginės karinės konfrontacijos, nes NATO, visų pirma, yra politinė organizacija. Nereiks jokio karo, užteks orbanų valdžioje.
V. Putinas jaučia, kad laikas yra jo sąjungininkas demokratijos ir vertybių erozijoje. Jis mato, kaip greitėja įvykiai ir istorija, todėl mano, kad laukti jam reikės ne tiek ir daug.