Niekada nebuvau Neringos Venckienės šalininkas. Netgi tada, kai Klonio gatvėje tik pradėjo rinktis protestuotojai, o vadinamosios „pedofilijos“ bylos istorijoje klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Laikui bėgant klaustukai virto įvairių ikiteisminių tyrimų duomenimis, o šie – pareikštais įtarimais.
Šiandienos „Drąsos kelio“ reitingai liudija, jog tikinčių buvusia teisėja ir dabartine Seimo nare beveik neliko. Atitinkamai, šalies politikai pradėjo svarstyti, kaip elgtis su savo kolege, kurios jau daugiau nei pusmetis nėra Lietuvoje. Vis dažniau (nors lyginant su L.Karaliaus istorija labai pavėluotai) pasigirsta kalbos apie pažeistą Konstituciją ir parlamentaro priesaiką.
Čia pažymėsime, jog palengva formuojama apkaltos ir Seimo nario mandato atėmimo idėja yra ne tik teisingumo aktas, tačiau ir gudri politinė kombinacija. Pavykus N.Venckienės apkaltai, nedidukė jos partiečių frakcija Seime nebetektų reikiamo narių skaičiaus (7). Nėra jokių abejonių, jog įvairios Seimo politinės grupės jau senai apsvarstė, kuriuos pasklidusius “drąsuolius” patrauktų savo pusėn.
Žiniasklaidos dėka N.Venckienės apkaltos teisiniai, politiniai aspektai neabejotinai nublanktų prieš jos emocinę pusę. Be to, toks trunkamas šou arba „opiumas liaudžiai“ padėtų nukreipti žmonių dėmesį nuo svarbesnių valstybės klausimų, o galbūt taptų būsimų Prezidento rinkimų kampanijos dalimi.
Kitaip tariant, N.Venckienės apkaltos istorija pamalonintų visus: politikus, žiniasklaidos priemones, visuomenę, kuri vėl turėtų keletą mėnesių diskusijų kaimynų, giminių ar bendradarbių rateliuose. Istorijos atomazga, apkalta ir galimas jau buvusios politikės pargabenimas su antrankiais į Lietuvą pranoktų net V.Uspaskicho žygį iš Maskvos.
N.Venckienės istorijos teisiniai ypatumai
Vis dėlto, nepriklausomai nuo požiūrio į asmenį, negalima vadovautis istoriniu priežodžiu „duokite žmogų, o straipsnį surasime“. Šiuo atveju net ir norėdamas negalėčiau nurodyti konkrečių Konstitucijos ar Seimo statuto straipsnių, kurių pagrindu N.Venckienei galėtų būti keliama apkaltos byla.
Seimo statutas sako, jog apkalta galima kai: 1) asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją; 2) asmuo sulaužė priesaiką; 3) asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą. Būtent pagal trečiąjį punktą Seime šių metų kovą (beje, gerokai užtrukęs) pasirodęs generalinis prokuroras D.Valys gavo Seimo narių pritarimą panaikinti N.Venckienės teisinę neliečiamybę.
Priėmus minėtą sprendimą, Seimo narė dingo. Atitinkamai, jos bylų nagrinėjimas sustojo, o nekaltumo prezumpcijos šviesoje N.Venckienė kol kas nėra laikoma nusikaltusia. Dingimo metu ji nebuvo pažeidusi nei Konstitucijos, nei Seimo nario priesaikos.
Žinoma, galima prieštarauti, jog, anot žurnalistų, Seimo narė ne dingo, o pabėgo nuo baudžiamojo persekiojimo, sėkmingai slapstosi (atrodo, JAV?) ir rašo ugningus laiškus į Lietuvą. Taip teigiama gausybėje žiniasklaidos straipsnių, tą sako jos bendražygiai, tačiau... kol kas nėra pateiktų tiesioginių įrodymų.
Nebuvo jokių JAV ambasados ar konsulinių institucijų patvirtinimų, jog šis asmuo gavo valstybės vizą ar pasiekė JAV teritoriją. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pareigūnai nenurodo konkrečios valstybės, kurioje yra N.Venckienė. Jos artimieji tegali perskaityti N.Venckienės laiškus... nors garso ar vaizdo įrašas būtų ne tik efektingesnis, tačiau ir leidžiantis tiesiogiai patvirtinti, jog Seimo narė yra gyva, jos buvimo vieta nustatyta ir žinoma.
Tokios viešai pateikiamos N.Venckienės „būties“ detalės yra dviprasmiškos ir leidžia spėti apie du scenarijus. Pirmasis – Seimo narės buvimo vieta yra žinoma, kontroliuojama, teisėsauga vykdo aktyvius veiksmus dėl jos sulaikymo ir pargabenimo į Lietuvą. Antrasis – Seimo narės buvimo vieta yra tik nuspėjama, jos artimųjų, bendražygių tvirtinimai, skaitomi laiškai tėra priedanga. Galimos ir kitos Seimo narės istorijos detalės, tačiau bet kuriuo atveju jos apkalta Seime ir Konstituciniame teisme kol kas negalima.
Net ir (apkaltos) straipsniui reikia žmogaus
Viename iš viešų komentarų prof. V.Sinkevičius pastebėjo, jog asmens nebuvimas netrukdo vykdyti apkaltos procesą. Tokia nuostata iš tiesų įtvirtinta Seimo statuto 241 str., tačiau su esmine išlyga: nedalyvavimo priežastys turi būti nesvarbios. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėsauga oficialiai tęsia Seimo narės N.Venckienės paiešką, kurioje tebėra dvi nepaneigtos versijos: Seimo narė slapstosi nuo baudžiamojo persekiojimo arba yra dingusi be žinios.
Esant bent vieno procento tikimybei, jog Seimo narė yra dingusi ir nei jos artimieji, nei teisėsauga neturi tikslių jos būties duomenų, apkalta absoliučiai negalima. Netgi ir žinant, jog N.Venckienė tikrai yra gyva ir valstybėje X gyvena kartu su savo vaiku, pirmiausiai turi būti imamasi ne apkaltos, o kitų teisinio poveikio (asmens išdavimo) priemonių.
Nesenai LR Konstitucinis teismas, gindamas asmens teisės į tinkamą jo atsakomybės vertinimo procesą, pripažino negaliojančiu Seimo nutarimą dėl kanclerio G.Vilkelio atleidimo jam nedalyvaujant. Tačiau pastarasis, nors ir su sulaužyta koja, buvo Lietuvoje ir noriai bendravo su smalsiais žurnalistais. N.Venckienės atveju sunku net įsivaizduoti kaip pats Konstitucinis teismas turėtų interpretuoti Konstituciją, įstatymą, nagrinėdamas apkaltos bylą be kaltinamojo asmens ar jo atstovų.
Kol kas vienintelis N.Venckienei viešai metamas priekaištas – Seimo plenarinių, komitetų posėdžių nelankymas. Faktas lyg ir aiškus, o kokios jo priežastys? Bepigu buvo Konstituciniam teismui vertinti mažojo pravaikštininko L.Karaliaus elgesį, kai šio neieškojo policija, o pats asmuo aktyviai dalyvavo visame apkaltos procese. Tačiau kaip Teismui traktuoti paieškomo (taigi nežinia kur ir kodėl esančio) Seimo nario elgesį, motyvus, kaltės laipsnį? Tyrinėti legendinį N.Venckienės laišką Tautai, Valstybei ir artimiesiems? Skambinti Čikagos išeiviams? Apklausti Lietuvos ir JAV diplomatus?
Kiekvieno savasis straipsnis, arba kur Generalinė prokuratūra?
Perfrazavus gerai žinomą dainą, politikams, visuomenės veikėjams ir žiniasklaidai derėtų liautis pūsti tuščią N.Venckienės apkaltos burbulą ir atkreipti dėmesį į tai, kas buvo viešai pasakyta viešojoje erdvėje. Konkrečiai – gausius N.Venckienės šeimynykščių, bendražygių pasisakymus kur yra paieškomas asmuo ir palaikomus su ja ryšius. O juk kalbama apie žmogų, kuris įtariamas pakankamai sunkių nusikaltimų padarymu.
Jeigu tai tiesa, tada skaitlingas žmonių būrelis galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltėlio slėpimą pagal LR BK 237 straipsnį. Apkaltų reginių pasiilgę tautiečiai turėtų džiaugtis – tarp tokių yra ir keli LR Seimo, Drąsos kelio partijos frakcijos nariai.
Ypač iš malonumo rankas turėtų trinti Seimo skriaudžiamas generalinis prokuroras D.Valys. Pagal tokius viešus prisipažinimus iš Seimo konferencijų salės jis jau senai turėjo pradėti atitinkamus ikiteisminius tyrimus. Deja, kol kas generalinis prokuroras tyli ir iš savo portfelio kitų parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo prašymų netraukia.
Generalinės prokuratūros nekompetencija? Sąmoningas teisėsaugos įstaigų delsimas? Užkulisinės politinės kombinacijos? N.Venckienės artimųjų, partiečių teiginių nepagrįstumas? Čikagos praeivių miražai? Žinant lietuvišką mentalitetą (kai ąžuolai vijokliais virsta), kiekvienas variantas įmanomas. Tačiau bet kurio iš jų atveju Konstitucinio teismo nereikėtų painioti su ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Atitinkamai, Generalinė prokuratūra neturėtų delsti pranešdama ar eilės žmonių vieši teiginiai apie Seimo narės Neringos Venckienės buvimo vietą, aplinką, veiklos planus yra patikrinti ir įvertinti. Liudijimų tiesos atveju, dingusi Seimo narė netrukus turėtų būti grąžinta į Lietuvą, o žinoję, bet nepranešę apie galimo nusikaltėlio buvimo vietą – nubausti LR teisės aktų nustatyta tvarka.