Tokio rezultato teko siekti ne tik įveikiant išorės trikdžius. Opozicija visuomenę nuolat maitino neigiamos informacijos srautu: kaip viskas blogai, kaip neskaidru, kaip valdžia švaistosi rožinėmis svajonėmis, neįvertindama realiai prastos šalies padėties. Artėjant rinkimams neigiamas fonas vis tirštinamas.

„Mes matome, kad biudžeto pajamos remiasi neadekvačiomis ekonominėmis projekcijomis, kurios dėl kitų metų yra per daug optimistinės. Mes matome, kad yra daug „neskaidrių kišenių“, – tokiais epitetais socialdemokratų pristatytą biudžeto projektą įvertino liberalas Gintaras Steponavičius.

Per opozicijos išlietą juodą, klampią gąsdinimų masę teko skintis ir priiminėti sprendimus, kurie gerintų šalies ekonomiką ir žmonių gyvenimą. Tačiau tiems patiems žmonėms opozicija nuolat pūtė savo miglą: „Socialdemokratai nesuinteresuoti, kad valstybės skola pagaliau imtų mažėti”, – viešai aiškino A. Kubilius – buvusios Vyriausybės, kuri Lietuvos skolą padidino beveik tris kartus, vadovas.

Dėl brangių A. Kubiliaus vyriausybės 2008–2012 metų paskolų ir dabar mokamos didelės sumos skolos aptarnavimui. Išlaidos buvo smarkiai sumažintos perfinansuojant paskolas, tačiau kai kurių sutartys neleidžia net to padaryti. Vis dėlto socialdemokratų vadovaujamai Vyriausybei pavyko sumažinti ir santykinį skolos augimą, ir palūkanų vidurkį.

A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė išsklaidė net Europos Komisijos abejones dėl ambicingų Vyriausybės siekių surinkti šių metų biudžetą. Dabar Europos Komisija teigiamai vertina mokesčių surinkimą į Lietuvos biudžetą ir pagerino Lietuvos ekonomines prognozes.

Kritus eksporto srautams dėl Rusijos sankcijų, dėmesys buvo sutelktas ne tik naujų rinkų paieškai, bet daug pastangų skirta biudžeto surinkimui. Bendrasis vidaus produktas pernai padidėjo tik 1,6 procento, nors buvo planuota 3,4 procento ekonomikos augimas. Vis dėlto biudžetas buvo surinktas sėkmingai. Valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 procento viršijo planuotų pajamų lygį. Pirmą kartą beveik visos savivaldybės (58 iš 60) įvykdė ir viršijo pajamų planus.

Pamename garsiuosius dabartinės opozicijos šūkius iš ankstesnės vyriausybės tribūnos: „ištrauksime milijardą iš šešėlio“, „apie mus rašys vadovėliai“ ir panašias. Vadovėliai galėtų parašyti, kaip neverta tuščiai šūkauti. Milijardo iš šešėlio žadėtojai taip ir neištraukė. Be garsių šūkių ir pasigyrimų ištraukė dabartinė Vyriausybė. Autoritetingas šešėlinės ekonomikos ekspertas profesorius Fridrichas Šnaideris viešai įvertino, kad pernai Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalis nuo bendrojo vidaus produkto sumažėjo 1,3 procento. Iš šešėlio buvo ištraukta beveik pusė milijardo eurų. Tai kur kas daugiau negu žadėjo rožines svajones viešinę konservatorių-liberalų Vyriausybės veikėjai.

Prisiminkime, kaip jie gąsdino Lietuvos žmones socialdemokratų planais: „Lietuva labai stipriai rizikuoja, kad pasitikėjimas tarptautinėse rinkose Lietuvos finansais gali sumažėti ir Lietuvai tokiu atveju tektų brangiau skolintis“, – viešai aiškino buvęs Premjeras Andrius Kubilius.

Tuo metu trys pagrindinės reitingų agentūros padidino Lietuvos kredito reitingus – pakėlė iki aukštesniojo investicinio lygio. Ir viso to reikėjo pasiekti dabartinei Vyriausybei sudėtingai – žingsnis po žingsnio – lopant A. Kubiliaus vyriausybės paliktas skolas ir ekonomines duobes.
Vis dėlto dabartinė Vyriausybė ne tik išlygino, bet ir pakėlė ekonomiką į savo užsibrėžtą lygį, skatino verslą, todėl buvo sukurta naujų darbo vietų, didėjo žmonių pajamos, buvo stiprinamas energetinis ir apskritai valstybės saugumas bei nepriklausomybė.

Juodieji opozicijos lūkesčiai dėl biudžeto surinkimo neišsipildė. Premjeras turbūt nesijaučia kaltas. Sėkmingas biudžeto surinkimas leidžia pasirūpinti žmonių gerove. Suvaldžius ekonominius svertus norėtųsi pagaliau kalbėti ir apie gerėjantį psichologinį klimatą Lietuvoje. Deja, kol kas tai daryti sudėtingiau negu kelti šalies ekonomiką dėl opozicijos pilamo neigiamos informacijos srauto, kuris, deja, vis dar veikia daugelį Lietuvos žmonių.