Taigi, kai kuriems išgeriantiems vidutiniškai tenka ir po statinę per metus. Statistika iškalbinga. Kyla klausimas, kaip dar tie lietuviai, ką nors sugeba veikti be gėrimo.
Lietuva yra viena iš lyderių – trečia šalis pasaulyje pagal alkoholio kiekio suvartojimą tūkstančiui gyventojų. Nesaikingo alkoholio vartojimo įpročiais išsiskiriame ir iš kitų Baltijos šalių. Nors geriančių alkoholinius gėrimus Lietuvoje yra mažiau nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau lietuviai vienu metu alkoholio išgeria kur kas daugiau nei kaimynai.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą, paaiškėjo, jog vienam vyresniam nei 15 metų žmogui mūsų šalyje tenka 15,4 litro grynojo alkoholio per metus. Šis kiekis daugiau nei dvigubai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduotiną neperžengti ribą – 7 litrus absoliutaus alkoholio. Be to, alkoholio suvartojimą skaičiuojančios organizacijos tikriausiai ne visuomet gali suskaičiuoti ir į alkoholinių gėrimų suvartojimą įtraukti naminę degtinę arba, pavyzdžiui, kokius langų plovimo skysčius.
Problema didelė ir aiški, tačiau vien tai suvokti negana. O ką gi darome, kad situacija keistųsi? Kairiosios politinės jėgos šia problema susirūpino dar 2008-aisiais. Vieną iš būdų kovai su alkoholizmu socialdemokratai pasirinko akcizų didinimą. 2008, 2013, 2014, 2015, 2016 metais atskiroms alkoholio kategorijoms akcizas buvo padidintas nuo 27 iki 120 proc. Nuosekliai didinamas akcizas alkoholiniams gėrimams padėjo išvengti nelegalios rinkos augimo ir biudžeto pajamų praradimo.
Regis, kai kurie šalies politikai mano, kad valdyti „apgirtusią“ tautą gerokai paprasčiau. Kitokiomis nuostatomis vadovaujasi socialdemokratų partijos atstovai, kurių iniciatyva kovai su alkoholio vartojimu buvo sukurtas specialus Sveikatos fondas ir jam skirtas finansavimas. Tam panaudotos iš akcizo mokesčio surinktos lėšos. Už parduotus alkoholinius gėrimus pusė procento faktinių įplaukų iš akcizo programų, o tai sudaro 1,3 mln. eurų, skiriama alkoholio vartojimo mažinimui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis yra vienas labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Nustatyta, kad jo reklamos ribojimas mažina vartojimą. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių gėrimų reklama, jų suvartojama 16 proc. mažiau nei tose, kuriose draudimų nėra. Jau anksčiau, vadovaujant socialdemokratams, buvo priimtas alkoholio reklamos draudimas, tačiau į valdžią atėję konservatoriai netruko šį draudimą atšaukti.
O kiek emocijų Seime sukėlė siūlymai leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir drausti juo prekiauti degalinėse? Akivaizdu, jog liberalizuota alkoholio politika tarnauja ne žmonių sveikatai, o alkoholio pramonės interesams. Bet koks pasipriešinimas ar siekis įvesti draudimus sulaukė didžiulės kritikos. Alkoholio gamintojai piktinasi ketinimais riboti gėrimų pardavimo vietas, vadindami tai tiesiog populizmu.
Konservatorių partijos atstovas Antanas Matulas bandė atšaukti degalinių draudimą prekiauti alkoholiu, tačiau šioje koalicijoje jam to padaryti nebuvo leista. Nesisekė prie valdžios vairo buvusiems konservatoriams kovoti ir su šešėline alkoholio rinka – šešėlis išaugo iki 45 proc., kai šiuo metu šešėlis sumažintas iki 22 procentų.
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos buvo uždrausta ir alkoholinių gėrimų kainų nuolaidų reklama. O taip pat ir konkursai, žaidimai, akcijos, loterijos, kurios skatintų įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Kainų akcijų reklamą draudžiančios nuostatos buvo suformuluotos dar 2008 metais socialdemokratų vadovaujamoje koalicijoje, tačiau į valdžią atėjus konservatoriams, deja, šis projektas nebuvo priimtas.
Suprantama, alkoholio vartojimą vien draudimais ir apribojimais sumažinti nėra lengva, tačiau kompleksinėmis priemonės galima pasiekti konkrečių teigiamų rezultatų. Dėka Vyriausybės nuosekliai vykdytos politikos, per pastaruosius kelerius metus alkoholio suvartojimas mažėja. Ši tendencija ir naujausi Statistikos departamento duomenys liudija, jog situaciją pagerinti tikrai galima.