Pokalbiuose su medicinos personalu buvo girdėti daug nerimo ir baimės, todėl norėtųsi nuraminti tiek kolegas medikus, tiek ir visus gyventojus, kuriems kyla neaiškumų. Šeimos gydytojai ir toliau tęs darbus, tačiau plečiasi jų komanda, kuri nuims dalį krūvio nuo šių specialistų. Dėl to pas šeimos gydytojus bus galima patekti greičiau, o antrinio lygio pagalbą gauti ne po pusės metų, o tada, kada reikia.
Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdėjau kone kiekviename pokalbyje, buvo apie tai, ar po reformos pediatrai galės dirbti kaip šeimos gydytojo komanda. Atsakymas paprastas: jie, kaip ir bet kurie kiti specialistai, konsultuos bendruomenės sveikatos centruose ar ligoninėse. Šiandien esame paradoksalioje situacijoje, kai dirbantys šeimos gydytojai, kurie šiaip gali atlikti daugybę darbo ir skirtingų funkcijų, to nedaro, nes turi komandoje pediatrus, terapeutus ir kitus specialistus. Dėl susiklosčiusios situacijos šeimos gydytojai nemato reikalo gilintis į kai kuriuos klausimus, kurie jau senokai yra aprašyti šeimos gydytojo normoje.
Po reformos šie specialistai dirbs tik kaip šeimos gydytojai, o visi kiti komandos nariai taps specializuotos krypties konsultantais. Tiesą sakant, jie tokiais turėjo tapti prieš daugelį metų, nes taip yra visame civilizuotame pasaulyje, į kurį mes ir orientuojamės. Pabrėžčiau, kad šeimos gydytojo funkcijos šia reforma nėra keičiamos, tačiau keičiasi pats įstaigos darbo modelis – užuot visą naštą kraunant šiems specialistams, jie dalį savo darbų perduos kitiems komandos nariams. Norima, kad šeimos gydytojai taptų pirminės sveikatos priežiūros grandies centru.
Tėvai, su kuriais teko bendrauti, o taip pat ir kai kurie opozicijos atstovai klausia, ar šeimos gydytojai mokės dirbti su vaikais? Visi šeimos gydytojai, baigę rezidentūrą, yra pasirengę dirbti su bet kokio amžiaus žmonėmis, nesvarbu, ar tai būtų vaikai, ar senjorai. Kita vertus konsultantai niekur neišnyksta. Šeimos gydytojai ir toliau galės konsultuotis bei gauti pagalbą iš tų, kurie geriau supranta vaikų ligas. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad vaikų ligų, kurių negalėtų gydyti kvalifikuotas šeimos gydytojas, yra labai mažai.
Pediatrai, terapeutai, akušeriai-ginekologai ir kiti konsultantai, kurie kartais sudarydavo šeimos gydytojo komandą, turės galimybę konsultuoti tiek šeimos gydytojus, tiek stacionaruose esančius pacientus. Šios specialybės niekur nedingsta ir toliau atliks savo pareigas, kaip ir buvo iki šiol.
Patys gydytojai kelia klausimą dėl darbo krūvio. Ar jis žymiai padidės šeimos gydytojams? Klausimas daugiau nei logiškas. Vykdant reformą yra numatyta išplėsti šeimos gydytojo komandą. Ją turėtų papildyti visuomenės sveikatos specialistai, slaugytojai ir kiti profesionalai, kurie gali būti reikalingi šeimos gydytojui. Jeigu šeimos gydytojas matys, kad reikia ne gydymo, o prevencijos, jis galės pacientą nukreipti į visuomenės sveikatos specialistą, kuris galės paaiškinti sveikos gyvensenos ar sveiko gyvenimo būdo svarbą ir plačiau papasakoti apie ligų prevenciją.
Daugiau atsakomybės norima suteikti ir slaugytojams, kurių profesionalumas pastaruoju metu stipriai išaugęs: pastebima, kad vis daugiau šios profesijos atstovų yra baigę bakalauro ar net magistro studijų programas. Kaip minėjau anksčiau, šeimos gydytojams, kurie taps pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, nėra reikalo baimintis, kad žymiai padidės darbo krūvis. Priešingai, tokiems specialistams reikės mažiau užsiimti prevencija, todėl jie galės daugiau dėmesio skirti diagnostikai.
Tenka išgirsti, kad nerimauja ir terapeutai, kurie po tinklo reformos nebegalės dirbti kaip šeimos gydytojai. Jie taps konsultantais. Terapeutai – puikūs profesionalai, kurie ypač gerai išmano vidaus ligas, tačiau, sutikite, tokiam specialistui gydyti slogą ar peršalimą yra tikras resursų švaistymas. Terapeutai ir toliau galės dirbti kaip konsultantai tiek ligoninėse, tiek bendruomenės sveikatos centruose.
Gera žinia ta, kad to pageidaujantys medikai galės persikvalifkuoti ir iš, pavyzdžiui, terapeutų tapti šeimos gydytojais. Ši reforma numato tam pakankamai lėšų, todėl visi gydytojai, kurie po tinklo reformos iš konsultantų norės tapti šeimos gydytojais, galės baigti atitinkamą rezidentūrą ir tęsti mėgstamą darbą. Vienintelis minusas, kurį įžvelgiu, yra tas, kad tokiems specialistams reikės apsispręsti ir pasirinkti, kurioje sirtyje labiau norisi likti.
Na, o klausimą, kurį dažniausiai girdime iš opozicijos, palikau pačiai pabaigai: „Kam reikia jungti stacionarus su šeimos gydytojo institutu?“ Pirmiausia, reikėtų pabrėžti, kad tokių jungimų per visą Lietuvą bus tik keliolika ir jie nesudaro visos reformos esmės. Kita vertus, sujungimai svarbūs tose vietovėse, kur ligoninės yra mažos. Sujungus šiuos du vienetus bus daugiau ambulatorinių, dienos stacionaro paslaugų, kartu mažės guldymų į stacionarus skaičius, kuris, kaip rodo statistika, yra ypač brangus ir neefektyvus.
Suprantama, kad pokyčiai visuomet gąsdina – neaišku, ko tikėtis ir ar tikrai tai bus taip efektyvu, kaip žadama. Savo ruožtu norėčiau nuraminti tiek kolegas, tiek gyventojus, pasakydamas, kad ši reforma vykdoma tam, kad kiekvienam sveikatos sutrikimų turinčiam žmogui kokybiškos, aukščiausius standartus atitinkančios paslaugos būtų prieinamos tada, kada reikia.