aA
Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką!
Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa
Linas Jonauskas, Vidmantas Kanopa
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės.

Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžiami ūkininkauti nepalankiose vietovėse. O Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti.

Kai tapome ES nariais, žemdirbiams atsirado suinteresuotumas ne tik palaikyti gerą valdomų žemių agrarinę būklę, bet ir plėsti deklaruojamas žemės ūkio naudmenas, už kurias mokamos įvairios išmokos.

Štai dar prieš dešimt metų buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, o praėjusiais metais – 2,9 mln. ha. Vien tik per praėjusius metus deklaruojamas plotas padidėjo apie 16 tūkst. ha. Štai netrukus bus skelbiami jau šių metų deklaravimo rezultatai. Galima neabejoti, kad statistiniai duomenys ir vėl padidės bent keliomis dešimtimis tūkstančių hektarų.

Iš kur atsiranda šie nauji plotai? Reikšmingą dalį sudaro vakarykščia apleista žemė vietovėse, kurios mažiau palankios ūkininkauti – kalvoto reljefo, prastesnio derlingumo.

Tendencija nėra džiuginanti. Priežasčių nesidžiaugti yra bent kelios.

Viena, kad didėjant deklaruojamų hektarų skaičiui, Lietuvai skirtas tiesioginių išmokų vokas nesikeičia. Tai reiškia, kad savaime mažėja hektarui tenkančių išmokų suma. Tuo nepatenkinti ir patys žemdirbiai. Ūkininkų, ūkininkaujančių nederlingose žemėse, rėmimui trūksta paramos lėšų, dėl to kyla daug ginčų ir nepasitenkinimo.

Antra, nederlingų žemių teritorijos yra jautrios aplinkosauginiu požiūriu. Skatinti čia auginti javus nėra išmintingas sprendimas klimato kaitos, vandenų apsaugos ir kitų aplinkosaugos klausimų kontekste.

Trečia, būtent apleistos, nederlingos žemės yra tas rezervas, kuris Lietuvai leistų padidinti miškingumą.

Šiuo metu turime apie 49 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos apie 19 tūkst. ha yra apaugę sumedėjusiais augalais.

Dėl savaime mišku apaugančios žemės nerimsta ginčai tarp skirtingų interesų grupių: viena pusė norėtų sugrąžinti šiems plotams dirbamos žemės statusą, o kiti pasisako už tai, kad miškui būtų leista toliau augti. Nes savaime išaugęs miškas yra įvairiarūšis ir įvairiaamžis, „ištvermingesnis“.

Pagal dabar galiojančią tvarką, bent 0,1 ha plotą užimantys ne miško žemėje užaugę savaiminiai medžiai, kurių dauguma pasiekę 20 metų amžių, yra laikomi mišku. Iki to laiko žemės savininkai laisvi elgtis savo nuožiūra, gali šiuos medžius pašalinti. Daugeliu atveju tai ir daro. Štai per praėjusius metus buvo iškirsta apie 3 tūkst. ha tokių jaunuolynų.

Tokia padėtis šokiruoja, juo labiau kad yra nemažai tokių žemės savininkų, kurie mielai leistų toliau vešėti miškui, tačiau kelią tam užkerta įvairios biurokratinės kliūtys, žmonių laukia papildomos išlaidos.

Į rankas pateko dar 2011 m. mokslo studija, kurioje Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai gvildeno apleistos žemės problemą ir sprendimo būdus. Mokslininkai teiravosi specialistų ir ūkininkų nuomonės, ką daryti su apleista žeme. Absoliuti dauguma pasisakė už tai, kad reikėtų veisti mišką, o ne plėtoti žemės ūkio veiklą ar taikyti kitus alternatyvius veiklos būdus. Daugiau negu pusė respondentų netgi nurodė, kad miškai turėtų būti sodinami ir derlingesnėse žemėse.

Taigi svarstydami, kaip elgtis su apleista žeme, turėtume pasikliauti sveika logika. Europos žaliasis kursas sufleruoja, kad baigėsi laikai, kai tikslas buvo gaminti vis daugiau ir kuo intensyviau išnaudoti žemę. Kurkime darnesnę, tvaresnę, žalesnę Lietuvą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.7273

Top naujienos

Pusėje Lietuvos eksponentinis atvejų augimas: ypač nerimą kelią trys plitimo vietos (119)

Darbovietės, namai ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos – tai yra trys vietos, kurios šiuo metu...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Didžiausias Klaipėdos regiono darbdavys Stončius – apie vilkiko vairuotojo patirtį, brolius versle ir norvegiškąjį detektyvą

Buvo metas, kai pievoje su dalgiais išsirikiuodavo šešetas šeimos vyrų. Priekyje – gerokai per...

Po šiltų dienų orai keisis kardinaliai: sugrįš šlapdriba, naktimis – neigiama temperatūra (2)

Artimiausią parą į Lietuvą vėl plūstelės vėsūs orai . Antradienį jau galime sulaukti...

Baisaus skausmo priežastį Laima sužinojo tik po pusės metų: įspėja dėl šių simptomų

Kokia mažytė bebūtų erkė, jos platinamų ligų pasekmės – didelės ir skaudžios. Tuo...

Transliacija / Iš esmės. Šimonytės Vyriausybė – viruso spąstuose: išplauks ar nuskęs? (25)

Ingridos Šimonytės Vyriausybė atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Augant susirgimų skaičiui,...

Papasakojo, kaip patiems namuose pasigaminti varškės sūrį: prireiks tik dviejų ingredientų, o rezultatas – stulbinantis (7)

Varškė – daug baltymų turintis rūgštus pieno produktas, gaminamas iš rūgusio pieno,...

Parduotuvių įėjimai iš lauko patinka ne visiems: gyventojai skundžiasi triukšmu (43)

Parduotuvės, negalėdamos veikti prekybos centruose ir ieškodamos išeičių dirbti, atvėrė duris...

Itin šiltą savaitgalį lietuviai užplūdo parkus – tiek veiksmo jau seniai nebuvo (54)

Karantino it nebuvę. Sulaukus beveik vasariškos šilumos žmonės nugulė ežerų pakrantes,...

Įvertino sporto klubo reklamą su Petru Gražuliu: kaip bebūtų šlykštu, mes apie tai kalbėsime (264)

Sporto klubas „Kangoo Club“ pirmadienį išplatino vaizdo klipą, kuriame pagal vulgarią dainą...

Bankrutuojanti „Baltic TS Group“ atleidžia visus darbuotojus (27)

Bankrutuojanti metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bendrovė „ Baltic TS Group“ atleidžia...