L. Jonauskas. Valstybė turi gelbėti į nelaimę patekusius ir bausti pažeidėjus

Padaryti žmonių gelbėjimą mokamą, manau, nebūtų teisinga ir humaniška. Tuomet tikriausiai reikėtų už sraigtasparnio skrydį susimokėti pasiklydusiam bei surastam grybautojui ar ligotam senoliui, nes jie irgi pasielgė neapdairiai, neįvertinę rizikos.

Tuomet tikrai reikėtų mokėti ir avarijų metu nukentėjusiems, kuriuos gelbėtojai traukia prispaustus iš automobilių, ypač, jei autoįvykis nutinka dėl jų kaltės. Bet šiuo atveju avarijos kaltininkams skiriama bauda, o valstybės tarnybos gelbsti nelaimėlius, neskirstydama, ar jis kaltas, ar nekaltas.
Jau dabar yra galimybės bausti rizikuojančius žvejus, neatsakant teikti pagalbą žmonėms.

Dar 2013 metais aš inicijavau Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimus, kuriais draudžiama lipti ant ledo, kuomet Aplinkos ministerija oficialiai praneša, kad ledas arba oro sąlygos yra itin pavojingos. Šios pataisos galioja ir Kuršių marioms, kur daugiausia kyla problemų dėl rizikos neįvertinančių žvejų.

Beveik kasmet prasidėjus atlydžiui dėl jų keliami sraigtasparniai, keliamos ant kojų pasienio ir gelbėjimo tarnybos vien todėl, kad žvejybos aistruoliai, nepaisydami rizikos, atsiduoda pomėgiui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba realiai gali atlikti prognozę ir įspėti apie galimą ledonešį, dėl kurio Kuršių marių lytys atskyla ir srovės būna nešamos į jūrą. Oficialiai pranešus apie galimą ledonešį įsigalioja minėtas Mėgėjų žvejybos taisyklių punktas, kuris draudžia lipti ant Kuršių marių ledo.

Visuomenė piktinasi ne be reikalo. Mokesčių mokėtojams apmaudu, kad tokių lengvabūdžių paieškoms ir gelbėjimo darbams lengva ranka išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų.

Todėl siūlyčiau už minėto Mėgėjų žvejybos taisyklių punkto nesilaikymą „drąsuolius apdovanoti“ įtikinančiomis baudomis, kurios siektų iki 500 eurų. Tokias baudas siūlysime svarstyti ir patvirtinti Seimui.

Taigi taisyklės jau draudžia žvejams lipti ant ledo, beliko Seimui patvirtinti baudas už šių taisyklių pažeidimą.

Didelė bauda veiktų prevenciškai ir žmones atgrasytų rizikuoti bei lipti ant ledo. Tuomet sumažėtų neatsakingų žvejybos mėgėjų, tikimės, kad neliktų ir ką gelbėti tokiai atvejais.

Iš kitos pusės, reikia spręsti žvejų informavimo apie klimato pokyčius ir pavojų. Žvejų praeinamose vietose būtina įrengti informacinius taškus, pavyzdžiui, pamėgtose žvejybos vietose, keltuose.

Reikėtų pagalvoti, kaip priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba galėtų informuoti abonentus, pagal galimybes išsiųsti perspėjimus, trumpąsias žinutes dėl pavojingų oro sąlygų ar ledonešio.
Aš pats esu azartiškas žvejys, mėgstu poledinę žūklę. Suprantu žmones, kurie atsiduoda pomėgiui, bet visada galima įvertinti, ar galima rizikuoti gyvybe dėl kelių kilogramų stintos.

Bet kada galima rinktis saugesnę žvejybą ant ežero arba tiesiog dieną praleisti su šeima, jei sąlygos yra pavojingos. Nereikia užmiršti, kad Kuršių marių ledas būna labai pavojingas dėl srovių ir ledonešio.

Mano iniciatyva jau anksčiau buvo patobulintos Mėgėjų žvejybos taisyklės, kai pareikalauta, kad poledinės žūklės mėgėjai privalo turėti smaigus, kurių pagalba, atsitikus nelaimei, būtų galima saugiai išsilaikyti ir išlipti iš vandens. Privalomi smaigai išgelbėjo ne vieno žvejo gyvybę.

Dabar galima būtų laukti kito žingsnio – Seimo sprendimo dėl baudų už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus.