Tarp „Litexpo“ parodų rūmų ir kitapus upės esančio Vingio parko planuojamas statyti tiltas ir jo galimas poveikis aplinkai kelia labai daug dvejonių, ar jo tikrai reikia.
Anksčiau buvo planuota, kad ketinamu statyti tiltu galės naudotis tik pėstieji ir dviratininkai, o šiandien tampa akivaizdu, kad jis atsivers ir autobusams, o ateityje – galbūt ir tramvajui. Tramvajus minimas poveikio aplinkai vertinimo studijoje, nors jos rengėjai nesugebėjo paaiškinti, kodėl būtent tramvajus, o ne troleibusas ar kitas transportas. Ko gero, tai – galimai „otkatinės“ buvusios miesto valdžios politikos palikimas.
Taip pat nėra garantijų, kad vėliau šiuo tiltu nepradės važiuoti ir bendras automobilių srautas. O tokia grėsmė tikrai reali, nes „Vilniaus prekybos“ šalia įsigytame milžiniškame sklype planuojami statyti nauji gyvenamieji namai, iškils ir naujas „Akropolis“. Neabejotina, kad bus patiriamas milžiniškas spaudimas leisti ir bendram srautui kuo arčiau privažiuoti prie prekybcentrio bei prašmatnių apartamentų.
Graudžiai ir naiviai skambėjo poveikio aplinkai vertinimo rengėjų mekenimas, jog „bus pastatyti ženklai“. Lyg ženklus statytų ne ta pati savivaldybė. Kur garantijos, kad kokie nors liberalai miesto valdžioje nepaims kyšio ir nepriims sprendimo leisti visą transportą per „Natura 2000“ teritoriją Vingio parke.
Sunku suvokti, kaip į „Maximos“ planuojamos ūkinės veiklos teritoriją pateko beveik pusė kilometro „Natura 2000“ (Europos Sąjungos direktyva, sauganti gyvūnų buveines) ir kitų tarptautinių konvencijų dėl retų rūšių apsaugos teritorijos. Ūkinė veikla šioje teritorijoje reiškia tik vieną – saugomų gyvūnų rūšių išnykimą Vingio parke.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje minima, kad projekto dėka sumažės anglies dioksido emisijų kiekis. Tokios prognozės atrodo ypač neadekvačios. Akivaizdu, kad oro tarša Vingio parko pakraštyje tikrai padidės – ji bus perkelta iš Laisvės prospekto pusės į Vingio parko kraštą.
Poveikio vertinimo ataskaitoje numatyta, kad dėl Vingio tilto statybos bus kertamas miškas, tačiau neįvardijama, kokia konkrečiai miško dalis bus kertama ir kiek iškirsto miško bus kompensuota (ir kokiais) želdiniais. Taip pat neįvertinta, kaip triukšmas paveiks Vingio parko lankytojus, šalia planuojamų statyti naujų gyvenamųjų namų gyventojus ir esamus Gerosios Vilties gatvės gyventojus.
Panašu, kad apie projektą statyti tiltą ir gatvę transportui per Vingio parko dalį miesto gyventojai ir bendruomenės, netgi savivaldybės politikai, aplinkosaugos organizacijos nežino. Ir kaip sužinos, jei informacija pateikiama kažkur giliai užslėpta Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje ir formaliu skelbimu „Sostinėje“.
Akivaizdu, kad dėl padidėjusio triukšmo ir oro taršos transportas Vingio parko pašonėje lems mažesnį parko patrauklumą lankytojams. Miestiečiams, gyvenantiems prie „Litexpo“ parodų rūmų taip pat gali iškilti nepatogumai: padidės triukšmas, oro tarša. Tačiau jų nuomonės dėl planuojamo tilto neatsiklausiama. Pirmiausia dėl šio projekto turėjo būti atlikta Vingio parko lankytojų ir Vilniaus miesto gyventojų apklausa.
Rekreacinėse, žaliosiose zonose neturi būti skatinamas aktyvus transporto eismas, nes dėl to ne tik kentės poilsiavimo kokybė, aplinkos oro kokybė, tai gali pakenkti „NATURA 2000“ saugomoms, šioje teritorijoje savo buveines turinčioms rūšims. Turi būti siekiama išlaikyti kuo natūralesnes miesto poilsio, žaliąsias zonas, o ne galvoti, kaip nutiesus tiltą, dar ir tramvajų per jį paleisti. Vingio parkas neturi tapti „Vingio Maxima“.