Viešojoje erdvėje skambėjo priekaištai kodėl laisvi pinigai neskirti sveikatos sistemai papildomai.
Kai lyginame privatų ir valstybinį sektorius, dažniausiai prieiname prie išvados, kad privatininkai veikia efektyviau. Verslininkai lankstesni, nepančiojami biurokratinių reglamentų ir gali diegti naujoves vos tik jos atsiranda. Be to, verslininkai nepraleidžia progos sutaupyti arba uždirbti kai tik pasitaiko galimybė. Vienintelis kelias kaip padaryti, kad valstybinis sektorius veiktų taip pat efektyviai kaip ir privatus, tai suvienodinti žaidimo taisykles. Degalinės „Statoil“, „Lukoil“, „Neste Oil“ ar „Orlen Lietuva“ verslo modelio prasme nesiskiria niekuo, ir visai nesvarbu, ar jų kapitalas privatus ar valstybinis.
Taupyti netoleruotina?
VLK sukritikuota, nes laikė pinigus banke ir sugebėjo uždirbti 10,7 mln. litų palūkanų. Galimas dalykas, atsakingi valdininkai dar bus ir nubausti ar bent nepagirti. Tuo tarpu jeigu verslininkas išgirstų iš savo ekonomo, kad jo turtas dar paaugo, tik apsidžiaugtų. Taigi kas blogo, kad mokesčių mokėtojų lėšos padidėjo, o pelnas bus panaudotas visuomenės reikmėms? Pinigai juk nepateko į kieno nors privačią kišenę, o liko viešajame sektoriuje.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2010 m. turėjo daugiau kaip 0,5 mlrd. litų perteklių. Laisvus pinigus arba buvo galima išleisti, arba taupyti. VLK vykdė savo įsipareigojimus, atsiskaitinėjo pagal susitarimus, jeigu turėjo skolų, tai jas mokėjo pagal sutartis, o gautas neplanuotas laisvas lėšas įdarbino ir gavo palūkanas. Kitas scenarijus galėjo būti, kaip 2008 m. pasielgė V. Blinkevičiūtė ir G. Kirkilo Vyriausybė, kadangi Sodroje buvo šiek tiek pinigų, tai politikai padidino išmokas ir nuvarė iki tokio lygio, kad užklupus Lietuvą sunkmečiui turėjome po 3 mlrd. litų deficito kasmet. Dabar Lietuva skolinasi, moka palūkanas ir kamšo Sodros deficitą. Beje tokią pat patirtį su Privalomojo sveikatos draudimo fondu turėjome ir 1999 m. per Rusijos krizę, kai skolintais pinigais teko dengti nepriteklių.
Todėl keistas atrodo Valstybės kontrolės ir visų besipiktinančių požiūris. Dirbti taupiai yra blogai, o paskęsti skolose – įprasta ir toleruojama. Dirbantys su ES projektais žino sąvoką: „pilnai įsisavinti pinigus“. Jei dalis atliks – tai jau problema... Racionaliai mąstančiam žmogui nekiltų net mintis bausti tarkim savo sūnų, kuris turguje nupirko mėsos pigiau ir ne visus mėsai skirtus pinigus „įsisavino“.
Yra nuomonė, kad valstybė pinigų uždirbti negali. Vienintelis kelias gauti pajamų yra mokesčiai, o paskui svarbiausias darbas yra teisingai juos paskirstyti. Tačiau XXI a. iššūkiai reikalauja naujo požiūrio. Gyvename atvirame ir globaliame pasaulyje, kur laimi tas, kas sugeba mąstyti nestandartiškai ir gauti naudą. Tai galioja ne tik sveikatos sistemoje, bet ir visam viešajam sektoriui. Lietuvoje tai trečdalis mūsų ekonomikos. Valstybės veiklos rezultatai tiesiogiai atsiliepia gyventojams. Jeigu Lietuvoje viską sprausime į reglamentus ir ribojimus, atsiras valstybių, kurios tvarkysis efektyviau, o galutiniam rezultate prarasime gyventojus, kurie ieškos didesnių galimybių ir mažesnių suvaržymų kitose šalyse.
Atėjo metas keisti požiūrį ir į valstybės pinigus.