Viktoras Uspakichas ir Algirdas Butkevičius nesugeba mąstyti strategiškai, matyti sisteminių problemų ir brėžti ilgalaikių tikslų.
Nedarbą naikins steigdami agurkų fabrikėlius?
Vienas iš naujų valdančiųjų skelbiamų prioritetų yra nedarbo mažinimas. Per rinkimus Darbo partija žadėjo pasiekti 0 proc. nedarbą, šiandien jie išsiderėjo socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. V. Uspaskichas siūlo didinti minimalų atlyginimą, užsimenama apie kažkokią tai „generuojančią ekonomiką“.
Aiškindamas šį ekonomikos naujadarą V. Uspaskichas, sako, kad pirmenybę reikia suteikti maisto ir plataus vartojimo prekių gamybai, kur bus sukuriama daug darbo vietų. Kaip pavyzdys yra pateikiama Krekenavos agrofirma.
Tokia politika, tai tėra trumpalaikiai ir abejotini metodai. Gamybos įmonėse, kurias mintyje turi V. Uspaskichas, visada bus mokamas minimalus arba artimas uždarbis, bus reikalinga daug nekvalifikuotų darbuotojų, o kuriama pridėtinė vertė menka. Tačiau ar šių gamybos šakų plėtra atneštų gerovę Lietuvai? Ar mūsų šalis būtų tokia pat patraukli, kaip šiandien kai kam yra Jungtinė Karalystė? Ką tokia politika su padidintu minimaliu uždarbiu siūlo neseniai universitetines studijas baigusiam jaunuoliui? 1100 Lt alga ir visą dieną kimšti agurkėlius į stiklainį? Prioritetas teikiamas darbininkams, tačiau nekalbama apie dėmesį išsilavinusiam jaunimui, kuris yra Lietuvos ateitis.
Aukštųjų technologijų nebereikia ir A. Butkevičiui?
Sėkminga Andriaus Kubiliaus vyriausybės politika leido Lietuvoje sukurti apie 10 tūkst. naujų darbo vietų aukštųjų technologijų srityse. Naujausias pavyzdys į Lietuvą perkeliamas „Danske“ banko paslaugų centras su 300 darbo vietų. Skeptikai pasakytų, kas tie keli šimtai darbo vietų.
Tačiau šios darbo vietos bus gerai apmokamos, dirbantys specialistai nuolat tobulės ir turės aukštai kvalifikacijai reikalingų žinių, o jų sukuriamas produktas turės aukštą pridėtinę vertę. Štai Lietuvos biotechnologijų sektoriuje dirba tik apie 700 darbuotojų, tačiau jie sukuria 1 proc. Lietuvos BVP. Nesunku pastebėti, kad net nedidelis tokių aukštą pridedamąją vertę kuriančių darbuotojų skaičiaus didėjimas labai ženkliai didina BVP ir keičia fiziniu darbu grįstą gamybą žiniomis grindžiama ekonomika.
Taigi kas šiandien Lietuvai yra ateities perspektyva? Aukštųjų technologijų plėtra ar „generuojanti ekonomika“. Negi geras ir sėkmingas prieš kelis metus suformuotas Lietuvos siekis ekonomiką orientuoti į aukštųjų technologijų plėtrą bus atšauktas?
Lietuva kenčia nuo emigracijos. Jeigu norime ją sustabdyti, tai pagrindinis tikslas turi būti padaryti Lietuvą konkurencingą pasaulio ekonomikoje.
Vienintelis mūsų pranašumas yra išsilavinimas. Jokie žemos pridėtinės vertės produktai ar paslaugos kuriamos Lietuvoje nenukonkuruos Kinijos, Vietnamo ar Kambodžos darbininkų produkcijos, kur dienos atlyginimas 1 doleris.
Būsimų valdančiųjų lyderių pareiškimai apie Lietuvos ekonomiką neteikia vilties. A. Butkevičius ir V. Uspaskichas cituoja XIX a. vidurio Karlo Markso „Kapitalo“ tiesas, tačiau jiems nerūpi XXI a. pasaulio tendencijos. Tokį neišmanymą iliustruoja būsimo premjero pareiškimai, kad nebereikia statyti atominės elektrinės, nebereikia milijardinių „Hitachi“ investicijų, o Lietuvos ateitis tai durpėmis kūrenamos katilinės ir nuolaidžiavimas „Gazprom“.