aA
Artėjančiuose savivaldos rinkimuose bent keli buvę Vilniaus merai ar Vyriausybės ministrai siūlo nemokamą ar dalinai nemokamą viešąjį transportą – ar tai būtų V. Uspaskicho darbo partija, ar A. Zuoko „techninė“ partijų koalicija, ar V. Navicko rinkimų komitetas. Tačiau nemokamų pietų nebūna – tad kokia yra šio populistinio siūlymo esmė?
Kasparas Adomaitis
Kasparas Adomaitis
© Asmeninio albumo nuotr.

Pirma, viešasis transportas Vilniuje nebus „nemokamas“, tiesiog už jį mokės ir tie, kurie juo nesinaudoja (t. y. visų miestiečių sumokėti mokesčiai bus skirti „nemokamam“ transportui).

Antra, reikia sutikti, kad viešasis transportas yra ir socialinė paslauga, kuri turi būti kažkiek subsidijuojama. Tačiau jau šiandien taikoma daug nuolaidų socialiai jautrioms grupėms – pradinuko bilietas metams kainuoja 10 eurų, o senjorai virš 80 metų gali naudotis viešuoju transportu vos už 2.90 eurų per metus. Studentams, moksleiviams taikoma 80% nuolaida, o pensininkams iki 80 metų – 50% bilietui. Beveik 10% kasmetinio Vilniaus biudžeto skiriama šioms lengvatoms apmokėti.

Trečia, dėl mito apie masinį gyventojų antplūdį į Vilnių dėl nemokamo transporto. Postringaujama, kad Vilniuje atsiras apie 60,000 gyventojų – tai reikštų, kad miesto gyventojų skaičius padidėtų 10%. Tačiau jau šiandien yra įvesta daug paskatų registruotis Vilniuje – pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose vaikams yra skiriami prioritetai tik tuo atveju, jei jų tėvai registruoti Vilniuje. Vargu, ar tokios paskatos kaip nemokamas transportas paskatintų reikšmingą dalį žmonių keisti savo registracijos vietą. Beje, Taline įvedus nemokamą transportą gyventojų augimas padidėjo vos keliais tūkstančiais per metus – maždaug tokio rezultato būtų realu tikėtis ir Vilniuje.

Atsisakyti 32 mln. eurų (ne 20-25 mln., kaip bandoma kai kur teigti), kurie surenkami už viešojo transporto bilietus, būtų skausminga Vilniaus biudžetui.
Kasparas Adomaitis

Be to, klaidinama ir dėl to, kiek vienas gyventojas atneša miestui pajamų. Net jei Vilniuje liktų visas jo gyventojų sumokamas gyventojų pajamų mokestis, jis sudarė apie 750 eurų vienam gyventojui 2017 metais. Kadangi pagal Vyriausybės ir Seimo sprendimus Vilniaus savivaldybei skiriama tik apie 50% čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, tai vieno gyventojo persiregistravimas geriausiu atveju atneštų tik apie 375 eurus – tad teiginiai apie 1000 eurų nuo vieno persiregistravusio gyventojo yra aiškiai klaidingi. Beje, jei iš tiesų 60,000 gyventojų persiregistruotų gyventi į Vilnių, tai sukeltų krizę aplinkinėse savivaldybėse – joms prarastos biudžeto pajamos būtų reikšmingos. Neabejotina, kad atsakinga Vyriausybė imtųsi veiksmų tokiai situacijai subalansuoti.

Atsisakyti 32 mln. eurų (ne 20-25 mln., kaip bandoma kai kur teigti), kurie surenkami už viešojo transporto bilietus, būtų skausminga Vilniaus biudžetui. Palyginkime: šioje kadencijoje įvedėme visos dienos pradinukų grupę, kuriai skiriama apie 6-7 milijonus eurų per metus; dar 7 milijonus eurų skiriame šeimos, slaugių ir kt. personalo atlyginimams, siekiant trumpinti eiles poliklinikose; dar 7 milijonus eurų per metus skiriame 100 eurų programai – kuria naudojasi vaikai, negalintys patekti į valstybinius darželius. Likusius dešimt milijonų nubraukime nuo padidinto finansavimas gatvių ištisiniam perasfaltavimui. Visas šias programas sudėję jau galime įsivaizduoti, kokio masto pasiūlymas yra išlaikyti nemokamą transportą.

Galiausiai, yra ir dar vienas, realiausias, būdas Vilniuje įdiegti nemokamą transportą – tai tiesiog perpus sumažinti autobusų ir troleibusų skaičių gatvėse. Aišku, laukti transporto tektų dvigubai ilgiau. Bet vargu, ar dėl tokio „nemokamo“ malonumo verta šalti stotelėse papildomą ketvirtį valandos, o po to dar ir grūstis ir taip jau kai kada perpildytuose autobusuose.

Populistiniai pažadai atrodo patraukliai. Bet įvertinkime, kas iš tiesų po jais slypi.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei (73)

Daugėja neigiamai vertinančių dabartinės Vyriausybės veiklą ir menksta palaikymas premjerei...

Atlyginimai tik pavedimu greitai gali tapti realybe: pasekmes pajustų visi (40)

Seime kelią skinasi idėja darbuotojams atlyginimus mokėti tik pavedimu į sąskaitą. Nors...

Viena grūdinė kultūra apsaugos pasaulį nuo platesnio masto maisto krizės (5)

Neregėtas aukštumas pasiekusioms grūdinių augalų kainoms kurstant susirūpinimą dėl maisto...

Profesorius Macas nurodė, kas gali lemti lengvesnę COVID-19 ligos formą ir eigą: ypač aktualu vyresniems žmonėms

Nepaisant spartėjančių vakcinacijos tempų, epidemiologinė situacija Lietuvoje neleidžia...

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas – apie nesąžiningą konkurenciją, paramą verslui ir neišnaudotas Lietuvos galimybes (1)

Praėjusieji metai mėsos produktų gamintojų buvo vadinami aukso amžiumi. Kaip šalutinė karantino...

Dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kiek kiaušinių per dieną yra sveika atsakė į klausimus apie mitybą, visatą ir gyvybę

Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar...

Whitney Houston plati šypsena slėpė ne vieną tragediją: narkotikai prieš vestuves, meilė moteriai ir patirta seksualinė prievarta (5)

Tragiško likimo dainininkė Whitney Houston , netikėtai palikusi šį pasaulį 2012-aisiais,...

The Economist | D+

Nauja jaunų kinų tendencija: pasitelkę plastines operacijas nori pasiekti „aukso pjūvio“ proporcijas

Vienos Pekino įmonės vadovė Hannah Tang pirmąją plastinę operaciją pasidarė sulaukusi...

Ingos namuose įvyko baisi nelaimė: vaikas atsidūrė ligoninėje, gali prireikti net operacijos

„Kuomet sūnus nusidegino rankas tik ką užplikyta arbata, apie jokį draudimą negalvojome. Tik...

Patarimas tingiems – kaip sėti morkas, kad vėliau nereikėtų jų retinti

Daugelis mėgsta padirbėti darže, kita vertus, dėl spartaus gyvenimo tempo tam nelieka arba laiko,...