Tai teorinė sąvoka, kuri apskaičiuojama įvertinus „Sodros“ duomenis, tačiau pakalbėjus su darbuotojais, apžvelgus nevyriausybinius tyrimus, paskaičius atsiliepimus internete, susidaro įspūdis, kad tik regionuose žmonės iš tiesų gyvena iš tokios ar net mažesnės algos, o šalyje vis didėja atlyginimų disproporcijos, skirtumai tarp visuomenės grupių ir klesti šešėlis.
Vilnius ir kita Lietuva
Lietuvoje yra trys atlyginimų Lietuvos. Vilniuje algos ženkliai didesnės, antroje kategorijoje Kaunas ir Klaipėda, kur atlyginimai kiek mažesni, bet didesnė ir atlyginimų variacija, na ir trečioji Lietuva, kur atlyginimai jau tikrai maži.
Neformaliai Vilniuje jau gyvena 650 tūkst. žmonių, o dirba, studijuoja ir svečiuojasi apie 820 tūkst. (kas trečias lietuvis). Mieste mažas nedarbas, o bendrovės skundžiasi specialistų trūkumu.
Prekybos centrai, statybos įmonės, kuriems labai trūksta darbuotojų, jau siūlo savo bendrabučius atvykstantiems iš kitų miestų. Taigi jeigu kažkas užsigeistų specialistą Vilniuje pasamdyti už 543 eurus, tai misija beveik neįmanoma.
Antroje vietoje pagal atlyginimus yra Kaunas ir Klaipėda, tai miestai, kurie turi plėtros potencialą, gyventojų skaičius stabilus, nors atlyginimai jau mažesni.
Na, ir trečioji atlyginimų kategorija, yra visa likusi Lietuva, kurioje atlyginimai yra perpus mažesni nei sostinėje, o atotrūkis sparčiai didėja ir čia ne tik dažni „vokeliai“, bet ir darbuotojų išnaudojimas, verčiant juos dirbti nesutartą darbo laiką. Prie tokios situacijos prisideda ir tai, kad dauguma mažesnių miestelių darbuotojų yra nekvalifikuoti arba turi sovietinį išsilavinimą, kuris dažnai neatitinka dabartinių poreikių. Iš šios „trečiosios“ Lietuvos emigruoja jaunimas ir specialistai – vieni į užsienį, kiti į Lietuvos miestus.
Tokios akivaizdžios disproporcijos turėtų būti aktyviai politikų diskutuojamu dalyku, bet taip nėra. Nėra net diskusijų, ką juo kalbėti apie realias politines pastangas sumažinti skirtumus tarp regionų. Regonų politikai jau išleistas ne vienas milijardas, tačiau rezultatai labiau nei graudūs - miesteliai ir kaimai gražėja, atvestas vandentiekis, bet kartu jie vis labiau tuštėja, kaip ir vis labiau didėjantys atlyginimų skirtumai.
Kokie tikrieji atlyginimai?
Tinklalapis phppamokos.lt apklausęs per 250 programuotojų, teigia, kad dažniausiai programavimo specialistas Vilniuje uždirba 1100 eurų, Kaune ir Klaipėdoje 900, kitur apie 760 eurų.
Portalo DELFI kalbinti statybininkai, sako, kad profesionalus statybininkas uždirba apie 2 tūkst. eurų į rankas, o vadovaujantis ir 5 tūkst. Tai Vilniuje, kituose miestuose atlyginimas sukasi apie 1 tūkst., nors yra mažų bendrovių, kur uždirbama po 600 eurų. Neseniai Danijos žurnalas CHAUFFORNYT Lietuvoje aiškinosi kokie yra tikrieji tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimai. Atmetus visas mokesčių vengimo gudrybes, visas „bačkas“ (mokesčių slėpimo schema), tikrasis vairuotojų uždarbis yra apie 1500-2000 eurų į rankas.
CV online ir manoalga.lt atliko 18 tūkst. darbuotojų apklausą ir teigia, kad vidutinis vilniečio atlygis į rankas yra per 850 eurų, kauniečio ir klaipėdiečio apie 750, visų kitų regionų mažiau.
Nustebina ir viešojo sektoriaus įstaigos, tačiau tik tos, kurios yra nesuvaržytos įstatymais – savivaldybių viešosios įstaigos, ligoninės, universitetai. Vilniaus tarybos narė Aušra Maldeikienė paviešino, kad Vilniaus savivaldybės viešųjų įstaigų personalo algos iki 3 tūkst. eurų, tai tikrai nėra net artima Staitistikos departamento skelbiamai vidutinei algai šalyje – 540 eurų.
Kas gauna mažiausiai?
Apibendrinus duomenis, galima teigti, kad apie 500 eurų ar net mažesnius atlyginimus uždirba žmonės regionuose, kaimiškose vietovėse, miesteliuose. Labai nuskriausti yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Darželių auklėtojos, socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai, virėjos, slaugės uždirba labai mažai, dažnai mažiau net nei vidutinė pensija. Labai dažnas atvejis, kai auklėtoja regione gauna vos 350-400 eurų, o siuvėja formaliai įdarbinta puse etato ir dar darbdavys verčia dirbti ne tik pilną dieną, bet ir viršvalandžius.
Ne mažesnė problema yra klestintis šešėlis. Tai ne tik regionų problema, bet ir kasdienybė tarp dirbančių sau, taip vadinamų „smulkiųjų verslininkų“. Argi ne absurdas, kad „Sodros“ duomenimis Lietuvoje yra 10 tūkst. įmonių vadovų ir 8 tūkst. aukštesnio lygio administratorių, kurie neturi jokių kitų pajamų, o iš savo darbovietės oficialiai neuždirba net minimumo – 325 eurų.
Neseniai „Sodros“ direktorius papasakojo tokią situaciją: vienoje vaisiais prekiaujančioje bendrovėje dirba 21 darbuotojas, vidutinis jų atlyginimas (kartu su direktorium) oficialiai yra 38 eurai, nors įdarbinimo portale įdėtas skelbimas, kad ši įmonė ieško darbuotojų, kuriems žada mokėti 1000 eurų atlygį. Viso šalyje darbuotojų, kurie oficialiai gauna 325 eurus ar dar net mažiau – 161 tūkst. Akivaizdu, kad tai melas, ir todėl formalus atlyginimas 543 eurų Lietuvoje yra lygiai toks pats melas.