Kai tik sėkmingai baigsis derybos, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos sukurs didžiausią laisvosios prekybos zoną pasaulyje. Tai gali būti pradžia ne tik bendros verslo zonos, bet ir bendro politinio projekto.
Laisva prekyba skatina bendrą politiką
Europos Sąjunga savo dabartinę formą įgavo taip pat ne iškart. Pradžioje kelios šalys susitarė dėl bendros anglių ir plieno rinkos bei panaikino tarpusavio kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius. Vėliau susitarimų daugėjo, o integracija gilėjo.
Dabar ES ir JAV tariasi dėl laisvos tarpusavio prekybos ir bendrų investavimo sąlygų. Kaip parodė ES steigimosi sutartis, prekyba padeda pamatus tarpusavio integracijai, o verslo sąjunga netrunka išvirsti į politinę sąjungą. Neabejojama, kad po Sutarties pasirašymo transatlantinė prekyba suintensyvės, o jau tada atsiras stimulas ir dar didesniam abiejų blokų susiliejimui.
Europa ir Amerika jau buvo bendroje rinkoje
Amerika niekada nebuvo nusišalinusi nuo Europos reikalų. Aktyviai dalyvavo abiejuose pasauliniuose karuose Europoje, vėliau lyderiavo NATO ir kovoje prieš komunizmą. Dabar Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų amerikiečių kariai, o ne kokios nors Kinijos ar Japonijos.
Nėra ko stebėtis, nes JAV ištakos yra Europoje ir abu žemynus jungia stiprus kultūrinis bei istorinis ryšys. Įdomu prisiminti, kad JAV atsiskyrimui nuo Didžiosios Britanijos imperijos pretekstu tapo būtent prekyba. 1773 m. įvyko garsioji Bostono arbatėlė, kai įpykę amerikiečiai išvertė į jūrą be muitų įvežtą arbatą, taip protestuodami, kad patys negali įvedinėti prekybos taisyklių ir su metropolija nėra jokių prekybos apribojimų. Taigi dabartine sutartimi tarp JAV ir ES bus atkuriama status quo, kuri jau egzistavo prieš 220 metų.
Lietuva – laisvojo pasaulio narė
Džiugu, kad didžiausioje prekybinėje sąjungoje dalyvaus ir Lietuva. Ekonomistai skaičiuoja, kad mūsų šaliai tokia sąjunga bus ypač naudinga. Optimistiškiausiu variantu nominalusis Lietuvos BVP galėtų išaugti net 5 proc. Mes pagaminame daugiau maisto produktų, negu suvartojame, todėl atsivertų nauja turtinga rinka be muitų išvežti mėsą, sūrius, alkoholį, o importuotume mums trūkstamas skalūnines dujas, galbūt pigesnius kukurūzų pašarus, automobilius ir kt.
Simboliška, kad šios derybos prasidėjo 2013 m. liepos 1 d., kai Lietuva ėmėsi pirmininkauti ES Tarybai.
Aktyviai dalyvaudami didžiojoje politikoje galime su liūdesiu žvelgti į kaimynus baltarusius ir armėnus, kurie eilinį kartą stumiami į absurdo, diktatūros ir šovinizmo tragikomediją, skambiai pavadintą Eurazijos sąjunga, kurios ateityje neabejotinai laukia žlugimas (jeigu apskritai iš to kas nors gausis).
2015 m. gims didžiausia laisvosios prekybos zona pasaulyje. Dėl suintensyvėjusios transatlantinės prekybos bus kuriamos naujos darbo vietos, augs atlygiai, o gyventojams ir verslui atsivers daugiau galimybių. Jau dabar aišku, kad prie tokio bloko norėtų jungtis dabartinės artimiausios ES ir JAV prekybos partnerės – Pietų Korėja, Čilė, Meksika, Pietų Afrika, Kanada. Tai jau būtų net ne transatlantinė, bet pasaulinė sąjunga. Labai gali būti, kad bendra prekyba per keletą dešimtmečių pavirs bendra politika, kaip įrodė Europos Sąjungos gimimo pavyzdys.