Valdantiesiems vertėtų pasidomėti, ar tikrai Lietuvos žmonės pradėjo sočiau valgyti? Daugiau perka duonos, sviesto, mėsos? Paklauskite savo kaimynų, giminaičių, kraštiečių. Tiesiog – žmogaus gatvėje. Ar jis tikrai daugiau vartoja ir vartoja geresnius produktus?
Tikrai – ne. Jei anksčiau sviestą pirko už 1,5 euro, tai dabar moka du. Jei anksčiau už pirkinių krepšį parduotuvėje sumokėdavo 50 eurų, tai dabar už tą patį sumoka arti šimto. Ir tikrai, kai prekės brangesnės, tai ir mokesčių daugiau sumokama. Vien tik pridėtinės vertės mokesčio, pavyzdžiui, nuo 50 eurų pirkinių krepšelio pirkėjas sumokėdavo 10,5 euro, o dabar už tuos pačius pirkinius nuo 100 eurų jau valstybei atseikėja 21 eurą. Štai jums matematika. Štai jums ir išaugęs vartojimas.
Tačiau Vyriausybės nariai trykšta optimizmu: didina ekonomikos augimo prognozes, jau žarsto gausesnį biudžetą. Finansų ministerijos ataskaitoje rašoma, kad į valstybės ir savivaldybių biudžetus šiemet per 8 mėnesius įplaukė 158 mln. eurų daugiau nei buvo suplanuota. Tai yra beveik 7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. PVM surinkta beveik 10 proc. daugiau nei pernai, akcizų – 12,4 proc. daugiau, gyventojų pajamų mokesčio 7,4 proc. daugiau. Finansų ministerijos išaiškinime teigiama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetai gausėja dėl stebuklingo vartojimo, kuris ženkliai išaugo. Bet ar tikrai žmonės pradėjo geriau gyventi?
Padidėjęs statistinis vartojimas yra tik skaičių ekvilibristika. Žmonės nenupirko nei daugiau sviesto, nei duonos. Nepradėjo vartoti geresnių ir kokybiškesnių produktų. Pirko tiek pat, kiek anksčiau, o gal net ir dar mažiau. Vis dažniau šeimose susimąstoma, kaip mėnesio pabaigoje reiks sudurti galą su galu. Gal atsisakyti kažkokių pirkinių, gal vaikui būrelio ar kelionės nuosavu automobiliu į kaimą... Taip jums pasakys ir valstybės tarnautojas, ir pareigūnas, ir parduotuvės kasininkė, ir mokytojas, ir gydytojas, ir darbininkas.
Lietuvoje jau dabar yra didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Tačiau, panašu, kad valdantieji nesirengia sustoti ir toliau savo sprendimais prisidės prie dar spartesnio kainų kilimo. Vien Seimo rudens sesijoje šiemet numatyti valdančiųjų mokestiniai „špagatai“ sukurs naujas prielaidas kainų kilimui ir gyventojų išlaidoms. Čia turiu galvoje ir akcizus dyzelinui, ir nekilnojamojo turto naujovišką apmokestinimą, ir kitas panašias mokestines permainas.
Manau, būtina imtis priemonių, kurios iš tiesų, realiai padidintų žmonių pajamas, o ne tik „matematinį vartojimą“. Šioje kadencijoje „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija parengė ir teikė visą eilę konstruktyvių pasiūlymų, kaip jas didinti: minimalios algos susiejimas su vidutiniu trijų metų darbo užmokesčiu, valstybės remiamų pajamų didinimas, invalidumo ir senatvės pensijos sumavimas, PVM išlaidų finansavimas Vietos veiklos grupėms, atlyginimų didinimas statutiniams pareigūnams, sumažintų pensijų ir pašalpų kompensavimas pareigūnams, kariams, kenksmingose sąlygose dirbantiems darbuotojams ir taip toliau. Mes pasisakome už privalomą darbo užmokesčio ir visų gyventojų gaunamų pajamų indeksavimą. Tik taip, mano galva, menamas augantis vartojimas Lietuvoje bent iš dalies priartės prie tikrovės.