Kuo grindžiama mūsų liberalų filosofija? Kai valdai žodį, tai juoda gali tapti balta, o balta – juoda. Tam, kad žodis taptų veiksmu, jų turinys turi sutapti. Niekas nebetiki „šviesiais“ liberalų veidais, nes už šios kaukės slypi apgaulė. Užliūliuotas rinkėjas praregėjo.
Mes susidūrėme su reiškiniu, kai pasitikėjimas liberalų partija per kelias dienas subyrėjo į šipulius. Kai kurie politikos apžvalgininkai vis dar nesupranta, kodėl socialdemokratai nespjauna į parklupusį žmogų ar parklupusią partiją. Socialdemokratus vienija ne tuščias, reikšmės neturintis žodis, o siekis matyti žmonių gyvenimą paremtą bendražmogiškomis vertybėmis.
Viena iš jų – pagarba žmogui. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių dėl ko emigracijoje gyventi geriau, lietuviai nurodo pagarbą žmogui. Šiandien Lietuvoje požiūris į žmogų vis dar paremtas kiekybiniu matu: kas tu esi ir ką turi. Liberalų raiška „kiekvienas už save“ ar „laisvei nėra ribų“ ištrina atsakomybės ir pareigos suvokimą.
Tokie socialiniai ryšiai ir iniciatyvos kaip solidarumas, saugi kaimynystė, padėk draugui neįgauna pripažinimo visuomenėje pagreitį. Solidarus veikimas – tai žmonių bendruomenės raiškos forma, kai veikiant kartu, stipresnis padeda silpnesniam, dalinamasi patirtimi.
Socialdemokratai suvaldė konservatorių valdžios laikotarpiu sukurtą žmonių supriešinimo, sumenkinimo ir pažeminimo krizę. Mes esame įsitikinę, kad didžiausia vertybė yra žmogus, jo gyvenimo kokybė, sveikata ir išsilavinimas.
Kai kas mano, kad socialdemokratai „nepasinaudojo padėtimi“, kad jiems išslydo korta. Argi tokiomis vertybėmis grindžiamas liberalizmas? Pasinaudoti padėtimi? Mes turime kitą tikslą. Socialdemokratai siekia sukurti gerovės valstybę ir laimingą visuomenę. O pasinaudojimas oponentų nuosmukiu neatitinka socialdemokratų principų.
Siekti gerovės valstybės bei saugios, solidarios ir laimingos visuomenės yra socialdemokratų politinis tikslas, paremtas ilgalaikių programų kūrimu ir įgyvendinimu, o vadovaujantis principu „pasinaudoti proga“ tokių tikslų neįgyvendinsi.
Kita mūsų vertybė yra motyvuotas ir gerai atlyginamas darbas. Tuo tarpu liberalai vilioja žmones „meškerėmis“ ir „lengvais pinigais“. Liberalai tikisi, kad jiems dirbti nereikės, už juos viską padarys verslas. Socialdemokratai pasisako už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, bet ne rinkos visuomenę. Tuo mes ir skiriamės nuo dešiniųjų partijų.
Dar vienas pilkas atspalvis Liberalų sąjūdžio veide – instrukcijos nariams. Krizė taip paveikė „sveiką protą“, kad liberalizmas įgavo instrukcijų formą. Ar dar atsiras liberalų gretose aiškus mąstymas, galintis sustabdyti riedantį susinaikinimo akmenį, pamatysime netrukus.
Dar vienas dalykas, apie kurį norėčiau pakalbėti, tai kai kurių politikų ir politologų pasisakymai, kad liberalų atvejis – tai „smūgis visai Lietuvos politinei sistemai“. Vienos partijos problemos nėra smūgis visai politinei sistemai.
Juolab, kad tai tikrai ne pirmas atvejis Lietuvoje, kai teisėsaugos institucijos nusikalstama veika įtaria vienos ar kitos partijos lyderį. Todėl drąsiai galiu teigti, kad tai tik vienos partijos – „Liberalų sąjūdžio“ – problema.
Demokratija laisvoje Lietuvoje niekada nepriklausė ir, tikiu, nepriklausys nuo vienos partijos ar jos lyderio problemų, kokios jos bebūtų. Tik demokratijos formų visuma užtikrina stabilų valstybės vystymąsi.
Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad šiandien vertybinė krizė ištiko opozicijoje esančią partiją, todėl šios liberalų problemos nedaro jokios įtakos valstybės valdymui. Nepaisant skeptikų, šiandieninė demokratija užtikrina stabilumą. Konstitucija saugo visus mus ir kiekvieną iš mūsų.